Tai nebe fantastika: jie siunčia stebėtoją į patį radiacijos epicentrą  ()

Tiria spinduliuotę.


Asociatyvus pav.
Asociatyvus pav.
© LoganArt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/sun-star-planet-explosion-moon-581299/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

NASA ir kitos kosmoso agentūros vykdo projektus, skirtus geriau suprasti Saulės sistemos ir kitų žvaigždžių aplinkos procesus. Vienas iš naujausių NASA projektų yra mažasis palydovas SPARCS („Star-Planet Activity Research CubeSat“). Šios misijos tikslas — tirti aktyvias mažas žvaigždes, ypač raudonąsias nykštukes, ir jų skleidžiamą ultravioletinę spinduliuotę.

Astronomai jau seniai žino, kad žvaigždės nėra visiškai stabilūs objektai. Daugelis jų periodiškai skleidžia stiprius žvaigždinius pliūpsnius, kurių metu į aplinkinę erdvę išmetama daug energijos bei įkrautų dalelių. Tokie reiškiniai gali paveikti netoli žvaigždės esančių planetų atmosferas.

Revoliucinis laikrodis, įkvėptas Žemės: „CIGA Design Blue Planet I“ parduodamas ribotu kiekiu
1706 2

„CIGA Design Series U Blue Planet“ – tai itin išskirtinis laikrodis, kuris ne tik rodo laiką, bet ir simbolizuoja meninę bei technologinę inovaciją laikrodžių pasaulyje.

Išsamiau

Mokslininkus ypač domina tai, kaip ilgalaikis intensyvios ultravioletinės ir rentgeno spinduliuotės poveikis gali keisti egzoplanetų tinkamumą gyvybei. Jei planeta neturi stipraus magnetinio lauko arba tankios atmosferos, dalis atmosferos per ilgą laiką gali būti palaipsniui prarasta į kosmosą.

Panašūs procesai tam tikru mastu vyksta ir Saulės sistemoje. Saulė nuolat skleidžia Saulės vėją — įkrautų dalelių srautą, kuris sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Magnetinis laukas padeda apsaugoti atmosferą ir gyvybę nuo didžiausio dalelių bei spinduliuotės poveikio.

 

SPARCS misija stebi ultravioletinę spinduliuotę iš aktyvių žvaigždžių ir renka duomenis apie jų pliūpsnių dažnį bei intensyvumą. Šie stebėjimai padės geriau suprasti, kokiomis sąlygomis egzoplanetos galėtų išlaikyti atmosferą ir potencialiai būti tinkamos gyvybei.

Kosmoso tyrimai šiuo metu apima ne tik dideles pilotuojamas misijas, bet ir mažus specializuotus palydovus, skirtus konkretiems moksliniams klausimams tirti. Tokios misijos kaip SPARCS leidžia tiksliau suprasti žvaigždžių aktyvumą ir jo poveikį planetų aplinkai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(0)
(0)
(0)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Naujienos iš interneto

Komentarai ()