Dauginimasis už Žemės ribų? Kinija pradeda novatorišką eksperimentą ()
Ar žmonės gali daugintis už Žemės ribų?
© Shujianyang, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Tiangong_Space_Station_Rendering_2022.07.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors kelionės į kosmosą ir nuolatinis žmonių buvimas tebėra gana tolima perspektyva, kinai bandė atsakyti į šį klausimą.
Tiangongo kosminėje stotyje ką tik iš gyvų kamieninių ląstelių pagamintos struktūros, primenančios žmogaus embrionus.
Nors terminas „dirbtiniai embrionai“ skamba kiek prieštaringai, mokslininkai pabrėžia, kad tiriamos struktūros nėra tikri embrionai. Jų tikslas – ne išsivystyti į organizmą, o padaryti kažką daug fundamentalesnio – patikrinti, ar pirmieji gyvybės etapai apskritai gali vykti kosmose.
Tai nėra tikras žmogaus embrionas ir neturi gebėjimo išsivystyti į organizmą. Tačiau jis gali būti naudojamas kaip modelis ankstyvojo žmogaus vystymosi tyrimams, aiškina Leqian Yu iš Kinijos mokslų akademijos.
|
Eksperimente buvo naudojami dviejų tipų modeliai, atkartojantys svarbiausius vystymosi momentus: embriono implantacijos stadiją ir pirmųjų būsimų organų struktūrų formavimąsi. Šios fazės laikomos jautriausiomis ir potencialiai labiausiai rizikingomis kosmose.
Eksperimentas trumpas, bet jo reikšmė milžiniška. Struktūros mikrogravitacijos sąlygomis vystysis maždaug penkias dienas, po to bus užšaldytos ir grąžintos į Žemę analizei. Tuo pačiu metu identiški mėginiai auginami panašiomis į Žemės sąlygomis, o tai leidžia mokslininkams tiksliai palyginti kosminės aplinkos poveikį.
Tikimės nustatyti veiksnius, turinčius įtakos ankstyvajam embriono vystymuisi kosmose. Tai leis mums geriau suprasti riziką, susijusią su ilgalaikiu žmonių buvimu kosmose, aiškina Yu.
Tačiau problema ne tik gravitacijos trūkumas. Kosmose organizmai turi kovoti su veiksnių, kurie Žemėje vienu metu neegzistuoja, deriniu. Kosminė spinduliuotė gali pažeisti besivystančių ląstelių DNR, mikrogravitacija veikia ląstelių dalijimąsi, o ankstesni tyrimai netgi rodo problemas, susijusias su pačiu apvaisinimu.
„Norime patikrinti, ar gyvybė, kuri šimtus milijonų metų vystėsi gravitacijos veikiama, gali funkcionuoti be jos“, – pabrėžia tyrėjai.
Jei žmonija tikrai planuoja statyti nuolatines bazes Mėnulyje ar Marse, gebėjimas daugintis bus labai svarbus.
Todėl tokie tyrimai atrodo esą būsimų tarpplanetinių misijų pagrindas, juolab kad jei natūralus dauginimasis pasirodys neįmanomas arba pernelyg rizikingas, gali tekti panaudoti tokias technologijas kaip apvaisinimas mėgintuvėlyje, kuriam taip pat reikalingi „kosminiai“ tyrimai.
Dėl šios priežasties ši misija yra ne tik vienas eksperimentas; joje taip pat gabenami gyvūnų embrionai, kurie leis palyginti skirtingų organizmų reakcijas ir gauti kuo daugiau vertingos informacijos.
