Kas 1,4 valandos – keistas signalas: mokslininkai įspėja apie „zombius“ ()
Duomenys rodo.
© @Di (atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai pagaliau iššifravo paslaptingą signalą iš kosmoso. Paaiškėjo, kad šiuos keistus impulsus gali skleisti „zombių žvaigždė“, kuri „maitinasi“ savo kaimyne.
Astronomai jau keletą metų registravo kosminius signalus, kurių kilmė išliko itin paslaptinga. Jie kartojasi daug rečiau nei tipiškų pulsarų impulsai, tačiau kartu yra reguliarūs, ir tai sunku paaiškinti atsitiktiniais procesais. Dabar vienas toks objektas buvo tiksliai identifikuotas – tai ASKAP J1745-5051 sistema, kurioje baltoji nykštukė traukia materiją iš mažo žvaigždės kompaniono ir skleidžia radijo bei rentgeno spindulių impulsus maždaug kas 1,4 valandos.
„Kosminio kodo“ mįslė
Naujai aprašytas objektas priklauso reiškinių klasei, vadinamai ilgojo laikotarpio radijo pereinamaisiais šaltiniais (angl. Long-period radio transients, LPT). Tai šaltiniai, kurie skleidžia pasikartojančius radijo impulsus, tačiau tai daro ne milisekundžių ar sekundžių, o minučių ar valandų intervalais.
|
Būtent dėl to šie signalai astronomams kėlė problemų. Klasikiniai pulsarai arba greitai besisukančios neutroninės žvaigždės gali „mirksėti“ neįprastu reguliarumu, tačiau esant tokiam lėtam sukimuisi, kai kurie modeliai yra neaiškūs: manoma, kad neutroninė žvaigždė jau turėtų būti „užgesusi“. Astronomai turėjo signalus, tačiau neturėjo patikimo mechanizmo jiems paaiškinti.
„Zombių žvaigždė“ ir jos auka
ASKAP J1745-5051 sistemos atradimas gali būti proveržis, nes pirmą kartą pavyko susieti tokį signalą su konkrečia sistema. Tai nėra vienišas pulsaras, o dvejetainė sistema, susidedanti iš baltosios nykštukės ir mažos raudonosios nykštukės, kurios skrieja labai arti viena kitos.
Baltoji nykštukė kartais vadinama „zombių žvaigžde“, nes tai – negyvas senos žvaigždės branduolys, kuris vis dar gali kelti „sumaištį“. ASKAP J1745-5051 sistemoje baltoji nykštukė nėra viena: ją lydi didesnė, bet daug lengvesnė raudonoji nykštukė, kurios masė siekia apie 1/10 Saulės masės. Abi žvaigždės skrieja viena aplink kitą labai arti, apsisukdamos per maždaug vieną valandą.
Toks artumas sukuria įdomių pasekmių:
- Baltoji nykštukė traukia materiją iš savo kompanionės.
- Iš raudonosios nykštukės ištrauktos dujos teka link žvaigždės liekanos, pakeliui įkaista ir skleidžia rentgeno spindulius.
- Abiejų objektų magnetiniai laukai sąveikauja su įkrauta medžiaga, taip sukurdami radijo impulsus.
Kodėl tai svarbu?
Radijo ir rentgeno signalai kartojasi sistemos orbitiniu ritmu, maždaug kas 1,3–1,4 valandos. Tai rodo, kad emisija yra susijusi su abiejų žvaigždžių judėjimu aplink bendrą masės centrą, o ne su atsitiktiniu žybsniu.
Šaltinis buvo aptiktas naudojant ASKAP radijo teleskopą Australijoje, kuris yra itin naudingas ieškant retų, išsibarsčiusių signalų. Norint galutinai patvirtinti šią teoriją, buvo pasitelkti ir kiti instrumentai: Australijos „Compact Array“, Pietų Afrikos „MeerKAT“, optiniai teleskopai Čilėje bei rentgeno ir ultravioletinių spindulių observatorijos, tokios kaip „Swift“ ir „Einstein Probe“.
Tik sugretinus visus šiuos stebėjimus pavyko aiškiai nustatyti signalo šaltinį. Duomenys rodo, kad tai nėra atsitiktinis radijo žybsnis, o gerai apibrėžta dvejetainė sistema, kurioje spinduliuotė atsiranda dėl specifinių fizinių procesų, susijusių su materijos akrecija ir magnetine sąveika.
