Ne visos mirštančios žvaigždės tampa juodosiomis skylėmis: kai kurios sukuria... naują Visatą ()
Juodosios skylės vis dar kelia daug klausimų.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pavyzdžiui, kaip milijardams Saulių prilygstančią masę galima suspausti į be galo mažą tašką arba kaip erdvėlaikį galima išlenkti iki singuliarumo?
Juodųjų skylių atveju žinomi fizikos dėsniai nustoja duoti teisingus atsakymus. Mokslininkai negali tiksliai apibūdinti, kas vyksta tokiomis sąlygomis. Pačios juodosios skylės neskuba atskleisti savo paslapčių, slėpdamos viską už savo įvykių horizonto. Bet kokia materija, spinduliuotė ar informacija, peržengianti šią ribą, įskaitant pačią šviesą, nebegalima aptikti, rašo „Science Daily“.
Dėl šių neišspręstų klausimų kai kurie tyrėjai svarsto galimybę, kad bent kai kurie objektai, identifikuoti kaip juodosios skylės, iš tikrųjų gali būti kažkas visiškai kita. Viena iš siūlomų alternatyvų yra ultrakompaktiškas objektas, žinomas kaip gravastaras.
|
Gravastaras būtų beveik tokios pat tankus ir masyvus kaip juodosios skylės, todėl juos būtų itin sunku aptikti dėl stiprios gravitacijos. Tačiau, skirtingai nei juodosios skylės, jie neturėtų singuliarumo ar įvykių horizonto. Vietoj to, po išoriniais įprastos materijos sluoksniais, jie būtų užpildyti tamsiąja energija. Ši paslaptinga energijos forma sukuria išorinį slėgį, kuris neutralizuoja gravitaciją ir neleidžia jiems visiškai kolapsuoti.
Daugeliui fizikų gravastarai yra patraukli alternatyva, nes jie leidžia išvengti kai kurių su juodosiomis skylėmis susijusių konceptualių problemų. Tačiau vienas svarbus klausimas dešimtmečius liko neatsakytas: kaip iš tikrųjų galėtų susidaryti gravastarai?
Teoretinės fizikos specialistai Danielis Jampolskis ir profesorius Luciano Rezzola pasiūlė dinaminį Alberto Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos lygčių sprendimą, kuris galėtų paaiškinti, kaip kolapsuojanti žvaigždė gali sukelti gravastarą.
Remiantis jų darbu, masyvios žvaigždės kolapsas gali sukelti miniatiūrinės visatos atsiradimą pačioje kolapsuojančioje materijoje. Ši naujai susiformavusi visata nelabai skirtųsi nuo Didžiojo sprogimo, kuris pagimdė mūsų kosmosą. Kaip ir mūsų Visatoje, tamsioji energija skatintų jos plėtimąsi.
Mini Visatai plečiantis, ją į išorę stumia vidinė gravitacija. Ši priešinga jėga gali sustabdyti kolapsą, kol jis nesuformavo juodosios skylės. Dėl to tarp kolapsuojančios žvaigždžių materijos ir besiplečiančios vidinės visatos susidaro stabili pusiausvyra. Ši pusiausvyra sukuria gravastarą.
Tyrėjai teigia, kad jų atradimas pateikia pirmąjį atsakymą į klausimą, kurį mokslininkai aptarinėjo jau apie 25 metus: kaip gravitacinės žvaigždės gali susidaryti iš įprastos materijos kolapso.
