Pirmasis tokio pobūdžio nusileidimas: Kinijos slaptasis zondas nusileidžia antrajame Žemės mėnulyje ()
Kinijos erdvėlaivis „Tianwen-2“ priartėjo prie Žemės kvazipalydovo 469219 Kamoʻoalewa. Planuojama atlikti unikalų nusileidimą ir surinkti vietinių uolienų mėginius.
© https://x.com/Kosmo_Michal/status/2063963952032190848/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kinijos nacionalinė kosmoso administracija 2025 m. gegužę pasiuntė erdvėlaivį „Tianwen-2“ į Žemės kvazipalydovą 469219 Kamoʻoalewa.
Apie šią misiją žinoma nedaug. Netgi tai, kaip atrodo Kinijos zondas, galima spręsti tik iš vienos nuotraukos, kurioje matyti dalis slapto įrenginio.
Anksčiau Kinija pateikė tik bendrus duomenis apie misiją. Amerikos Kinijos kosmoso programos ekspertai pranešė, kad „Tianwen-2“ neseniai priskrido prie laikinojo Žemės palydovo ir netrukus turėtų jame nusileisti, rašo „ Live Science“.
Kvazipalydovas 469219 Kamoʻoalewa buvo atrastas 2016 m. Šis objektas skrieja aplink Saulę ir Žemę. Artimiausias taškas yra už 4,6 milijono kilometrų, tai yra maždaug 12 kartų toliau nei Mėnulis.
|
Kvazipalydovai yra laikini palydovai, kurie lėtai skrieja aplink mūsų planetą, bet niekada nėra su ja susieti gravitaciniu ryšiu.
Manoma, kad 469219 Kamoʻoalewa aplink mūsų planetą skrieja apie 100 metų ir maždaug po 300 metų nustos būti laikinu mūsų planetos palydovu. Mokslininkai mano, kad 40–100 metrų pločio 469219 Kamoʻoalewa yra Mėnulio fragmentas, atlūžęs po didelio asteroido smūgio. Vienas iš „Tianwen-2“ misijos tikslų – išsiaiškinti 469219 Kamoʻoalewa kilmę.
Pasak amerikiečių ekspertų, „Tianwen-2“ įskriejo į orbitą aplink laikinąjį Žemės palydovą apie birželio 7 d. Tikimasi, kad liepos 4 d. slaptas zondas nusileis ant kosminės uolienos, kad surinktų uolienų mėginių, galbūt panaudojant naują gręžimo technologiją. Įrenginys turėtų surinkti apie 100 gramų mėginių.
2027 m. balandį Kinijos zondas turėtų pakilti iš 469219 Kamoʻoalewa, o tų pačių metų lapkritį į Žemės atmosferą numesti kapsulę su mėginiais. Po to įrenginys skris į Marsą, kur atliks objekto 311P/PanSTARRS, turinčio kometos ir asteroido savybių, tyrimą.
469219 Kamoʻoalewa greitai sukasi aplink savo ašį – kas 30 minučių. Tačiau tiksliai nežinoma, ar tai kieta uoliena, ar gravitacijos laikomų mažų uolienų sankaupa. Pasak Kinijos mokslininkų, „Tianwen-2“ turėtų sudaryti objekto paviršiaus žemėlapį, kuris leis jiems suprasti kvazipalydovo tankį ir nustatyti optimalią nusileidimo vietą.
Jei kosminis akmuo yra akmenų krūva, Kinijos zondas naudos robotinę ranką mėginiams rinkti, trumpai paliesdamas paviršių ir pakibdamas virš jo.
Tačiau jei 469219 Kamoʻoalewa paviršius bus kietesnis, „Tianwen-2“ bandys nusileisti tiesiai ant kosminės uolienos ir įsitvirtinti prieš gręžiant – metodas, kuris, pasak JAV ekspertų, niekada nebuvo naudotas asteroide.
