Žemėje vyksta kažkas keisto. Mokslininkai skelbia pavojų ()
Toks procesas trunka tūkstančius metų ir gali laikinai susilpninti Žemės apsaugą nuo spinduliuotės.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemės magnetinis laukas nėra nekintamas. Kaip rašo „BBC Science Focus Magazine“, planetos istorijoje per 71 mln. metų magnetiniai poliai vietomis susikeitė jau 171 kartą, o dalis tyrėjų mano, kad kitas apsivertimas gali būti netgi vėluojantis. Toks procesas trunka tūkstančius metų ir gali laikinai susilpninti Žemės apsaugą nuo spinduliuotės.
Šiaurės magnetinis polius jau daugelį metų vis greičiau juda link Sibiro. Anksčiau jis slinkdavo vidutiniškai apie 15 km per metus, tačiau nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio greitis išaugo iki maždaug 55 km per metus. Palydoviniais stebėjimais pagrįsti modeliai rodo, kad už tai atsakinga giliai planetos viduje esančių itin stipraus magnetinio lauko sričių konkurencija. Tačiau mokslininkai nėra tikri, ar tai jau visiško polių apsivertimo pranašas.
Iš kur atsiranda Žemės magnetinis laukas
|
Žemės magnetinio lauko šaltinis yra judantys elektros krūviai. Mūsų planetos atveju juos sukuria srovės, susijusios su skystos geležies judėjimu išoriniame branduolyje. Mechanizmas nėra iki galo ištirtas, tačiau, remiantis „BBC Science Focus Magazine“ aprašymu, karštesnė medžiaga kyla aukštyn, šaltesnė turėtų leistis žemyn, o Žemės sukimasis sutrikdo šią paprastą sistemą ir priverčia skystį cirkuliuoti aplink branduolį. Būtent todėl magnetiniam laukui susidaryti reikalingos dvi sąlygos: skystas branduolys ir planetos sukimasis.
Polių apsivertimas trunka ilgai
Žemės magnetinis laukas primena paprasto magneto lauką su šiaurės ir pietų poliais, tačiau yra už jį mažiau stabilus. Per 71 mln. metų poliai apsivertė 171 kartą. Tyrėjai tai nustatė analizuodami uolienas abiejose Vidurio Atlanto kalnagūbrio pusėse. Kai ten išsiliejusi išsilydžiusi medžiaga kietėja, kristalai išsirikiuoja pagal tuometinę magnetinio lauko kryptį ir taip įrašo jo istoriją.
Pats apsivertimas neįvyksta staiga. Skaičiuojama, kad tai trunka nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. metų. Tuo metu laukas silpnėja, gali nukristi praktiškai iki nulio, o vėliau atsikuria su priešingu poliškumu. Tai reiškia, kad kurį laiką, galbūt net šimtmečius, Žemė būtų beveik netekusi šio natūralaus skydo.
Ką reiškia silpnesnis magnetinis laukas
Magnetinio lauko reikšmė toli gražu neapsiriboja vien geofizika. Pats laukas driekiasi į kosminę erdvę ir aplink planetą sukuria barjerą, apsaugantį paviršių nuo saulės vėjo dalelių bei dar energingesnės kosminės spinduliuotės iš giliojo kosmoso. Paprastai tokios dalelės nukreipiamos link polių, kur sukelia poliarines pašvaistes. Jei šis skydas susilpnėtų, padidėtų gyvus organizmus pasiekiančios radiacijos dozė. Tai galėtų padidinti ląstelių mutacijų skaičių ir skatinti gyvūnų onkologinius susirgimus.
