Legendinis NASA zondas pabudo kosmose. Ką jis pamatė Saulės sistemos pakraštyje? ()
Po 321 dienos žiemos miego „New Horizons“ erdvėlaivis vėl prisijungė ir netrukus pradės transliuoti mokslinius duomenis iš Saulės sistemos pakraščių.
© NOIRLab/NSF/AURA/J. da Silva/NASA, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:NASA%E2%80%99s_New_Horizons_spacecraft_%28NH_final%29.jpg CC BY 4.0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA zondas „New Horizons“, pirmasis zondas, iš arti tyrinėjęs Plutoną, sėkmingai pabudo po beveik metus trukusios žiemos miego, o mokslininkai dabar tikisi naujų duomenų, kurie galėtų padėti jiems geriau suprasti Saulės sistemos pakraščių struktūrą ir jos formavimosi procesą, praneša „The Independent“.
780,6 mln. dolerių vertės erdvėlaivis šiuo metu yra maždaug už 9,6 milijardo kilometrų nuo Žemės ir toliau tyrinėja Kuiperio juostą – atokų Saulės sistemos regioną, kuriame yra vieni seniausių žinomų objektų kosmose.
Ilgų praskriejimų metu „New Horizons“ reguliariai pereina į žiemos miego režimą, kad taupytų išteklius ir toliau rinktų duomenis. Paskutinis žiemos miego laikotarpis truko 321 dieną ir baigėsi birželio 23 d.
|
NASA pranešė, kad pabudimas buvo sėkmingas.
Artimiausiu metu specialistai gaus išsamią informaciją apie erdvėlaivio techninę būklę, po kurios bus pradėtas mokslinių duomenų perdavimas iš jo prietaisų.
Tuo pačiu metu NASA inžinieriai baigia atnaujinti erdvėlaivio programinę įrangą, kuri turėtų supaprastinti jo priežiūrą ateityje. Naujosios versijos testavimas tęsis iki metų pabaigos.
„New Horizons“ buvo paleistas 2006 m. sausį ir paleidimo metu tapo greičiausiu erdvėlaiviu. 2015 m. liepą jis atliko istorinį praskriejimą pro Plutoną, pirmą kartą padarydamas detalius nykštukinės planetos vaizdus.
2019 m. erdvėlaivis pasiekė Kuiperio juostos objektą Arrokothą, tapdamas tolimiausiu kada nors iš arti tyrinėtu dangaus kūnu. Misijos metu „New Horizons“ taip pat praskriejo pro Jupiterį, darydamas detalius jo palydovų vaizdus ir rinkdamas informaciją apie išorinę Saulės atmosferos sritį – heliosferą.
Tikimasi, kad erdvėlaivis veiks bent iki šio dešimtmečio pabaigos, padėdamas mokslininkams tyrinėti tolimiausius Saulės sistemos kampelius.
