Sensacija iš kosmoso: Marse aptikti pėdsakai ()
Jie jau sudarė tikslų Marso „karštųjų taškų“ žemėlapį.
© NASA/JPL (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mars_rocks.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Siunčiamas specialus zondas
Europos kosmoso agentūra (ESA) skubiai ruošiasi istorinei misijai. Jau 2028 metais į Raudonąją planetą iškeliaus marsaeigis „Rosalind Franklin“. Jo pagrindinė užduotis skamba neįtikėtinai – aptikti senovės ateivių gyvybės pėdsakus.
Požeminis Marso detektyvas: kur slypi tiesa?
Mokslininkų taikiklyje atsidūrė paslaptingas Oxia Planum regionas. Naujausi „Space.com“ duomenys šokiravo astrobiologus. Aplink numatytą nusileidimo vietą užfiksuoti gigantiški molio telkiniai. Tai yra tiesioginis įrodymas, kad čia tyvuliavo milžiniškas vandenynas arba planetą siaubė katastrofiški potvyniai.
|
„Kalbame ne apie balą, o apie pasaulinį procesą, kuriam reikėjo kosminio vandens kiekio“, – intriguoja „ExoMars“ tyrėjas Jorge Vago.
Gręš ten, kur niekas nedrįso
Kad išsiaiškintų tiesą, ESA ir NASA pasitelkė geriausius planetos palydovus. Jie jau sudarė tikslų Marso „karštųjų taškų“ žemėlapį.
Didžiausia misijos paslaptis – unikali gręžimo platforma. Marsaeigis gebės prasiskverbti giliai po planetos paviršiumi. Būtent ten, po žeme, mirtina kosminė radiacija negalėjo sunaikinti senovės mikroorganizmų likučių.
„Mūsų prietaisai patikrins tai, ką matome iš orbitos. Mes sužinosime, ar ten išliko Marso gyvybės įrodymai“, – teigia projekto vadovo pavaduotojas Elliotas Sefton-Nashas. Pasaulis užgniaužęs kvapą laukia 2028-ųjų: atsakymas į klausimą „Ar mes vieni Visatoje“ dar niekada nebuvo taip arti.
