„Nėra kelio atgal.“ Astronautai įstrigo Mėnulyje – NASA skelbia pavojaus signalą ()
Vienas gedimas ir astronautai pasmerkti Mėnulyje. Mirtini spąstai Pietų ašigalyje.
© NASA, Alan L. Bean (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Surveyor_3-Apollo_12.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausia oficiali ataskaita atskleidė kraupią realybę – būsimų kosminių misijų dalyviai rizikuoja tapti amžinais Mėnulio įkaitais.
Nepriklausomi NASA inspektoriai nustatė esminį ir protu sunkiai suvokiamą „Artemis“ programos trūkumą. Įvykus avarijai būsimų nusileidimų Mėnulyje metu, kosmoso agentūra tiesiog neturės jokių galimybių išgelbėti savo įgulos.
Tai oficialiai teigiama NASA generalinio inspektoriaus biuro, kuris prižiūri agentūros veiklą, ataskaitoje.
Mirtini spąstai Pietų ašigalyje
Pagal dabartinį planą, pirmasis amerikiečių nusileidimas Mėnulyje pagal „Artemis“ programą numatytas 2028 m. Tačiau ekspertai griebiasi už galvų – Mėnulio paviršiuje nebus:
- jokio atsarginio nusileidimo modulio;
- jokios avarinės slėptuvės;
- jokių kitų įgulos evakuacijos priemonių.
|
Sąlygos bus ekstremalios. Astronautai dirbs netoli Mėnulio Pietų ašigalio. Šioje vietovėje gausu gilių kraterių, milžiniškų riedulių ir stačių šlaitų. Čia avarinio nusileidimo rizika yra žymiai didesnė nei legendinių „Apollo“ misijų vietose.
Inspektoriai atvirai perspėja: jei nusileidimo modulis apvirstų arba sugestų, įgula liks be galimybės grįžti į orbitą.
„Jei astronautai susidurtų su gyvybei pavojinga ekstremalia situacija kosmose ar Mėnulio paviršiuje, NASA neturės jokių priemonių įgulos išgelbėti“, – teigiama šiurpinančioje ataskaitoje.
Milijardierių ginklavimosi varžybos be saugumo garantijų
NASA šiuo metu yra sudariusi sutartis su Elono Musko „SpaceX“ ir Jeffo Bezoso „Blue Origin“, kurios kuria nusileidimo modulius Mėnuliui. Tačiau agentūra iš šių bendrovių nereikalauja sukurti atsarginės transporto priemonės, kurią būtų galima panaudoti katastrofos atveju.
Kanados kosmoso analitikas Brianas Hurley mano, kad šią mirtiną problemą būtina išspręsti kuo skubiau. Jo teigimu, prieš pirmąją pilotuojamą misiją į Mėnulio paviršių privaloma pristatyti atsarginį nusileidimo modulį su deguonies, vandens, maisto ir gyvybės palaikymo sistemomis.
Eksperto skaičiavimais, tokio gelbėjimo plano kaina siektų nuo 3 iki 5 mlrd. JAV dolerių. Tai yra palyginti maža suma, žinant, kad bendras „Artemis“ programos biudžetas jau viršijo astronominius 100 mlrd. JAV dolerių. Kyla tik vienas klausimas – ar NASA pasiruošusi rizikuoti savo žmonių gyvybėmis dėl finansinių sumetimų?
