Niekas iki šiol to nematė. Juodosios skylės suryja... pačios save ()
Webbo kosminis teleskopas patvirtino tai, ką astronomai jau seniai įtarė, bet neturėjo jokių įrodymų. Jie buvo atrasti už 145 milijonų šviesmečių nuo Žemės.
© DI
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Astronomai pagaliau įžvelgė, kad supermasyvios juodosios skylės iš tikrųjų „suvalgo“ save, sugerdamos anksčiau išmestą materiją.
Šis atradimas leis astronomams išsiaiškinti, kaip juodosios skylės, kurių masė milijonus ir milijardus kartų didesnė už Saulės masę, sugebėjo taip greitai augti netrukus po Didžiojo sprogimo.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Astrophysical Journal Letters“, rašo „Space“.
Supermasyvios juodosios skylės yra visų didelių galaktikų centruose. Vienos sugeria mažai dujų ir dulkių, o kitos – daug. Pastarosios sudaro ryškius aktyvius galaktikos branduolius. Aktyvios juodosios skylės taip pat išstumia medžiagos srautus iš savo polių į kosmosą, o tai gali sustabdyti naujų žvaigždžių formavimąsi galaktikoje.
|
Astronomai anksčiau nustatė, kad supermasyvios juodosios skylės egzistavo dar prieš Visatai sueinant 1 milijardui metų.
Pagal teoriją, juodosios skylės per tą laiką nebūtų turėjusios galimybės taip greitai augti. Teorijos taip pat teigia, kad kuo daugiau materijos juodoji skylė praryja, tuo labiau ji išstumia dujas ir dulkes, kurias naudoja augimui. Taigi lieka paslaptis, kaip juodosios skylės tapo tokios didžiulės taip greitai po Didžiojo sprogimo. Naujas atradimas gali padėti tai išsiaiškinti.
Viena populiari teorija teigia, kad supermasyvios juodosios skylės ne tik stumia materiją nuo savęs, bet ir atvėsta bei krenta atgal į juodąją skylę. Tokiu būdu ji gali pradėti naują maitinimosi ir augimo ciklą. Ši teorija teigia, kad šioms dujoms vėstant, jos sudaro kelių šimtų šviesmečių pločio ir tūkstančių šviesmečių ilgio dujų srautus. Būtent šie dujų srautai sukelia naują juodosios skylės augimo periodą. Tačiau astronomai šios teorijos patvirtinimo negavo.
Dabar, anot mokslininkų, Webbo kosminio teleskopo duomenys parodė, kad supermasyvios juodosios skylės gali būti pagrindinės materijos perdirbimo „gamyklos“ kosmose.
Astronomai atrado, kad galaktikos NGC 4696 centre, už 145 milijonų šviesmečių, aktyvi juodoji skylė elgiasi būtent taip, kaip prognozuoja teorija.
Tai yra, juodoji skylė pati save maitina. Pirmiausia ji išstumia didžiulį kiekį dujų, reikalingų jos augimui (praėjus pirmajam aktyvios medžiagos absorbcijos laikotarpiui), o tada dujų srautai suformuoja 800 šviesmečių pločio struktūrą, kurioje dujos juda maždaug 600 km/s greičiu.
Būtent šios dujos tada patenka į juodąją skylę ir pradeda naują aktyvaus maitinimo ciklą.
