Revoliucinis proveržis: atrasta nematoma ateivių mega-struktūra, kuri vagia žvaigždžių energiją (Video) ()
Tokia ateivių jėgainė tampa visiškai nematoma infraraudonųjų spindulių teleskopams.
© LoveEmployee, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Dyson_sphere.png
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai skelbia apie revoliucinį proveržį nežemiškų civilizacijų paieškoje. Gali būti, kad kosminiai super-ateiviai energiją siurbia visiškai kitu būdu, nei manėme iki šiol, todėl jų megastruktūros lieka nepastebimos mūsų teleskopams.
Kai kalbama apie tai, kaip super-pažengusi kosminė civilizacija galėtų apsirūpinti energija, mokslininkai beveik visada mini Dysono sferą. Logika čia paprasta: norint gauti milžiniškus energijos kiekius, reikia surinkti žvaigždės spinduliuotę. Tačiau termodinamikos dėsnių neapgausi. Bet kokia žvaigždės šviesą blokuojanti struktūra įkaitusi privalo spinduliuoti šilumą vidutiniame infraraudonųjų spindulių diapazone. Būtent šio šiluminio pėdsako astronomai nesėkmingai ieškojo ištisus dešimtmečius – iki šiol nerasta nė vieno įtikinamo įrodymo.
|
Šį radikalų posūkį siūlo naujas mokslinis darbas, kurį atliko talentingas jaunasis tyrėjas Şahinas Torlakçıkas ir publikavo atviroje mokslo bazėje „arXiv“. Jis kviečia pamiršti žvaigždžių šviesą ir atsigręžti į jų sukimąsi. Žvaigždės savyje slepia kolosalius judesio kiekio momento (angl. angular momentum) rezervuarus, kuriuos teoriškai įmanoma panaudoti. Autorius šį metodą pavadino „Žvaigždžių J-derliaus nuėmimu“ (angl. Stellar J-Harvesting).
Nematomas kosminis generatorius
Kaip savo apžvalgoje pastebi populiarus mokslo leidinys „Universe Today“, energijos išgavimo prasme šis metodas yra kuklesnis už Dysono sferą. Tačiau jis turi du milžiniškus privalumus:
- reikalauja nepalyginamai mažiau statybinių medžiagų;
- išskiriama šiluma yra milijonus kartų mažesnė už pačios žvaigždės šviesį.
Dėl šių priežasčių tokia ateivių jėgainė tampa visiškai nematoma infraraudonųjų spindulių teleskopams. Gali būti, kad visą šį laiką kosmose ieškojome visiškai ne tų ženklų.
Trys būdai sustabdyti žvaigždę
Mechaniškai prie besisukančio ugnies kamuolio stabdžių nepridėsi, todėl procesas turi remtis elektromagnetiniu ryšiu. Kaip nurodoma „Phys.org“ portale išplatintoje studijoje, mokslininkas išanalizavo tris galimus scenarijus:
- Struktūra sąveikauja su žvaigždžių vėju ir stabdo sukimąsi per specialias bangas;
- Lorentzo jėgos žiedas. Maždaug vieno astronominio vieneto (Žemės atstumo nuo Saulės) spindulio masinis žiedas naudoja žvaigždės magnetinį lauką;
- Sinchrotronų masyvas: Dalelių akceleratoriai įgreitina įkrautas daleles iki šviesos greičio. Pagal Niutono trečiąjį dėsnį, atatranka veikia prieš žvaigždės sukimąsi ir ją stabdo. Šis būdas kosmosą užpildytų specifiniais radijo arba Rentgeno spindulių signalais.
Pats vertingiausias šios teorijos aspektas – ją galima patikrinti praktiškai. Tokia pažengusi civilizacija po savęs paliktų anomalų pėdsaką – žvaigždę, kuri sukasi neįtikėtinai lėtai arba visiškai neproporcingai savo amžiui. Išanalizavęs 6 725 žvaigždes Keplerio duomenų bazėje, autorius jau aptiko du neįprastai lėtai besisukančius kandidatus (KIC 67606183 ir KIC 9834255), kurie sukasi net iki 10 kartų lėčiau nei turėtų. Nors tai gali būti natūralūs reiškiniai, šios vietos dabar taps pagrindiniu astronomų taikiniu.
