Berlyno Laisvojo universiteto mokslininkai pasiūlė tris galimus keistų geologinių darinių, kartais vadinamų Marso šuliniais, esančių Tarsis regione Marse, kilmės versijas. Tarsis regione, išsiskiriančiame aktyvios vulkaninės veiklos bruožais, egzistuoja neįprasti geologiniai dariniai: vienoje eilėje išsirikiavę krateriai, iš Marso orbitos padarytose nuotraukose atrodantys kaip šalia vienas kito planetos paviršiuje iškasti milžiniški šuliniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Šių darinių kilmė nėra aiški, todėl vokiečių mokslininkai visus praėjusius metus fotografavo šią Tarsis regiono vietą pasitelkę Europos kosmoso agentūros paleisto Marso palydovo „Mars Express“ didelės raiškos fotokamerą HRSC, skelbia „Marsdaily.com“.
Tarsis regiono dydis beveik atitinka Europos žemyną Žemėje. Pasak geologų, tai yra kelių tūkstančių metrų aukščio vulkaninis skydas Marso paviršiuje. „Mars Express“ nufotografavo išilginių lūžių, esančių palei kraterių grandinę, vietas. Šių lūžių gylis siekia iki 1500 metrų, sakoma pranešime. Dabar šias nuotraukas nagrinėjantys mokslininkai aktyviai diskutuoja dėl šių Marso reljefo ypatumų kilmės.
Pasak geologų, panašių geologinių darinių esama ir Žemėje, tačiau, nepaisant jų panašumo su Tarsis dariniais, kraterių grandinės Marse galėjo susiformuoti dėl visiškai skirtingų geologinių procesų. Dažnai kraterių grandinės susidaro vulkaninio skydo pakraštyje. Ant jo paviršiaus lava atvėsta ir sukietėja gana greitai, tačiau viduje ji dar ilgai išlieka skysta ir slenka žemyn, į požemines tuštumas. Dėl šio proceso susiformuoja vadinamieji lavos vamzdžiai, kurie ilgainiui atvėsta, o vėliau įgriūna, sudarydami paviršiuje apvalios formos įdubimus. Tokių lavos tunelių aptinkama ir Žemėje, pavyzdžiui, Havajų salose.
Tačiau tokios kraterių grandinės galėjo susidaryti ir dėl su vulkanine veikla visiškai nesusijusių mechaninių procesų, mano mokslininkai. Pavyzdžiui, išsitempusi Marso pluta galėjo suformuoti linijinius lūžius, į kuriuos ėmė slūgti uolienos. Dėl šios priežasties galėjo susidaryti kraterių grandinėlės. Šią hipotezę remia Tarsis rajone esantys izoliuoti lūžiai, sudarantys stebinančias terasas.
Trečioji kraterių grandinių kilmės versija labiausiai intriguojanti, sakoma pranešime. Pasak mokslininkų, panašūs geologiniai dariniai Žemėje gali susiformuoti dėl požeminių karstinių vandenų. Požeminiuose vandenyse esančios anglies dvideginio dujos tirpdo klintis, taip suformuodamos požemines olas. Ilgainiui dėl uolienų masės poveikio įgriūna tokių olų lubos, ir paviršiuje susidaro kraterio formos dariniai.
Jei ši hipotezė pasirodytų esanti teisinga, tai reikštų, jog Marso požeminėse olose gali egzistuoti vanduo ir netgi gyvybė, mano mokslininkai. Be to, jose galėtų gyventi ir būsimieji Marso kolonistai, nes storas uolienų sluoksnis apsaugotų nuo meteoritų, kosminės radiacijos ir smėlio audrų, sakoma pranešime.
