2013-ųjų kometa Mėnulio pilnatį šviesumu gali pranokti net 15 kartų (7)
Kitąmet prie Žemės priartės kometa ISON, kuri gali būti net 15 kartų šviesesnė už Mėnulio pilnatį. Anot astronomų, plika akimi danguje ji bus matoma net ir dieną. Teigiama, kad kometa ISON užbaigs „dangiškųjų dovanų“ sezoną, nes per 2013-uosius prie mūsų planetos priartės ir daugiau kometų, kurias galėsime stebėti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šių metų rugsėjį šią kometą atsitiktinai atrado astronomai Vitalijus Nevskis ir Artiomas Novichonokas, kurie galingu teleskopu stebėjo Dvynių ir Vėžio žvaigždynus. Stebėjimų metu astronomų dėmesį patraukė tai, kas gali tapti didžiausiu šio dešimtmečio astronominiu įvykiu – kometa, kuri priartėjusi prie Saulės gali būti tokia ryški, kad greičiausiai plika akimi bus matoma ir dieną.
Kitų metų pavasarį iš Žemės bus matoma ir dar viena kometa, „2014 L4“.
Astronomai mėgėjai daugiausiai galimybių kometą ISON pamatyti turės lapkritį ir gruodį.
„Kadangi ji keliauja labai arti Saulės, manoma, kad ji bus neįtikėtinai ryški. Jai tolstant nuo Saulės, turėtų susidaryti labai įspūdinga uodega“, – teigia profesorius Markas Bailey, Armagho observatorijos Jungtinėje Karalystėje vadovas.
Anot ekspertų, kometai prireikė milijonų metų, kol iš Orto debesies, esančio už daugiau kaip vieno šviesmečio nuo Žemės, atkeliavo iki Saulės sistemos centro. Ji turėtų „atgyti“ ir išryškėti kitų metų spalį.
ISON skriejant pro Marsą, kometos paviršius pradės kisti, mat ledas reaguos į temperatūros pokyčius, dėl to atsiras didžiuliai įtrūkimai ir į beorę erdvę aplink kometą bus išstumti didžiuliai dujų kamuoliai. Tuo atveju ji jau lapkritį bus matoma plika akimi, o naujai susiformavusi uodega nusidrieks dangumi virš horizonto.
„Kitąmet mūsų laukia tikros dangiškos dovanos, kurios tikrai įkvėps žmonių susidomėjimą astronomija“, – pridūrė M. Bailey.
Technologijos.lt jau rašė, kad Remancako observatorijos (Remanzacco Observatory) Italijoje astronomai yra linkę manyti, jog kometa ISON prie Saulės labiausiai priartės kitų metų lapkričio 28-29 d. ir tomis dienomis nuo žvaigždės ją skirs tik 1,4 mln. kilometrų. Palyginimui, Žemė nuo Saulės nutolusi per maždaug 149 mln. km, artimiausia Saulei planeta Merkurijus – nuo 46 iki 70 mln. km (šios planetos orbita elipsinė).
Sprendžiant iš kometos orbitos, tai yra nauja viešnia iš Oorto debesies – tolimo Saulės sistemą gaubiančio halo, sudaryto iš gana nedidelių ledinių objektų. Paskutinė atklydėlė iš Oorto debesies užfiksuota 2009 m. Tada žalsva Lulinio kometa (comet Lulin) priartėjusi prie Saulės pasidabino dviguba uodega.
Kaip ir Lulinio kometos atveju, naujokė ISON dėl didžiulio Saulės karščio pradės intensyviai garuoti – manoma, kad ISON kometa pasidabins nepaprastai šviesia ir ryškia uodega. Žurnalas „Astronomy Now“ skelbia, jog maksimaliai priartėjusi prie Saulės (atsidūrusi orbitos perihelyje) ISON kometa gali būti netgi šviesesnė už Mėnulio pilnatį.
Toks artimas „kontaktas“ su Saule reiškia, jog stebėtojams Žemėje kometa bus matoma labai arti horizonto ir dėl saulės šviesos iš pradžių ją bus sunku stebėti. Po to ISON vaizdas ims blėsti, tačiau ją stebėti bus paprasčiau, kai ji pradės tolti nuo Saulės ir keliaus atgal į Saulės sistemos paribius. 2013 m. gruodžio 9 d. kometos ISON ryškis turėtų būti maždaug toks, koks yra Šiaurinės žvaigždės, tvirtina Remancako observatorijos astronomai. Plika akimi kometa ISON turėtų būti matoma iki 2014 m. sausio vidurio.
