Potvynių Marse būta ne prieš 2,5 mlrd. o tik prieš 500 mln. metų (21)
Mokslininkai Marse aptiko požymių, bylojančių apie prieš 500 mln. metų planetą tvindžiusius potvynius. Iki šiol buvo manoma, kad Raudonąją planetą mirtina sausra ir šaltis kausto pastaruosius 2,5 mlrd. metų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sudvejoti tokia teorija paskatino po Marso žeme palaidoti kanalai. Jų struktūra leidžia manyti, kad potvynių Marse būta ne taip jau seniai.
Ilgiausio iš Marse aptiktų požeminių kanalų „Marte Vallis“ trimatė rekonstrukcija atskleidė, kad kanalas yra dvigubai didesnis nei manyta iki šiol. Ko gero, šį kanalą išgraužė prieš 500 mln. metų vykusio intensyvaus potvynio srautai.
Mokslininkai toliau tyrinėja kanalus ir mėgina tiksliai identifikuoti, kas galėjo sukelti santykinai neseniai Marse vykusį potvynį, koks buvo jo mastas ir ar jis galėjo turėti įtakos planetos klimatui.
Užuominų apie požeminių kanalų egzistavimą aptikta Elizijaus aukštumoje (Elysium Planitia) – jauniausiame planetos vulkaniniame regione, kurį sudaro ties pusiauju plytinčios neaprėpiamos lygumos. Didžiąją dalį regiono dengia lava, sustingusi prieš šimtus milijonų metų, o tai reiškia, kad po planetos paviršiumi gali glūdėti tikslesnės šio regiono geologinės praeities detalės.
Naudodamiesi NASA orbitinio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ radaru „Shallow Radar“, tyrėjai nuskenavo Elizijaus aukštumos gelmes ir identifikavo, kas glūdi po lavos klodais. Tyrėjai pastebėjo, kad po lava palaidoti kanalai yra stebėtinai gilūs, o juos suformavę srautai, tikėtina, galėjo atplūsti iš taipogi po žeme palaidotos Cerebrus Fossae plyšių sistemos.
Žurnale „Science journal“ publikuoto straipsnio autoriai – tyrėjai iš Godardo kosminių skrydžių centro, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos, Pietvakarių tyrimų instituto ir Smitsono instituto.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad erozijos mastas nebuvo deramai įvertintas ir kad kanalų gylis yra mažiausiai dvigubai didesnis nei manyta iki šiol, – pabrėžia tyrimui vadovavęs Garetas Morganas (Gareth Morgan). – Šis darbas iliustruoja, kokių svarbių rezultatų tyrinėjant Marso gelmes galima pasiekti naudojant orbitinius garso radarus.“