Mėnulio paviršiumi iki šiol yra vaikščioję dvylika astronautų. Savo ekspedicijų metu jie ant Žemės palydovo paliko kelias Amerikos vėliavas, šiek tiek įrangos, golfo kamuoliukų, nedidelę statulėlę žuvusiems astronautams atminti ir kitokio pobūdžio „dovanėlių“.

Tarp daiktų, kuriuos astronautai paliko Mėnulyje norėdami sumažinti svorį atgaliniame kelyje buvo „defekacijos surinkimo įranga“, dar vadinama išmatų maišeliais. Taigi, Mėnulyje vis dar turėtų būti kelių dešimčių metų senumo maišelių su astronautų spiromis.

Be pasibjaurėjimo faktoriaus, astronautų išmatos Mėnulyje turi ir tam tikrą mokslinę bei netgi kultūrinę vertę. Kai kuriuos astrobiologus domina tai, kaip Mėnulyje sekėsi išmatose buvusioms bakterijoms, o antropologai ir istorikai norėtų, kad nusileidimo Mėnulyje vietos ir viskas, kas ten palikta, būtų apsaugota kaip Pasaulio paveldo objektai.

Kol kas NASA nesiima jokių aktyvių veiksmų siekiant nusileidimo vietas apsaugoti, bet žinant, kad ne itin tolimoje ateityje gali būti vykdomi net kosmoso turistų skrydžiai į Mėnulį, sukurtos tam tikros gairės, turinčios apsaugoti NASA turtą Mėnulyje nuo paprastų žmonių kišimosi. Nubraižytos vadinamosios buferinės zonos ir nurodyti minimalūs atstumai iki „Apollo“ misijų palikimo, kurį turėtų gerbti visi ateities Mėnulio svečiai: šie atstumai yra nuo vieno iki dviejų kilometrų, rašo mentalfloss.com.

Be to, NASA nurodo, kad ateityje turistiniai kosminiai laivai Mėnulyje turėtų leistis ne mažesniu nei maždaug 2 km atstumu nuo istorinių nusileidimo vietų. Juk niekas labiau nesugadina turistinių ekskursijų nei įmynimas į biologinės kilmės liekanas.

Komentarai (0)