Europos marsaeigis pilname staigmenų Marse ieškos metaną gaminančių bakterijų (3)
Dešimtmetį tyrinėjusi Marso paviršių, Europos kosmoso agentūra tikisi rasti atsakymą, iš kur šioje šaltoje ir sausoje planetoje galėjo atsirasti metano – šios dujos gali būti ir organinės kilmės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos kosmoso agentūros projektas „Mars Express“, pagal kurį buvo sudaryti tikslūs trimačiai Marso žemėlapiai, pateikė ganėtinai informacijos, kuri rodo, kad šioje planetoje tikrai buvo vandens – pagrindinio gyvybės šaltinio.
Deja, tai buvo labai seniai. Po to Marso magnetinis laukas susilpnėjo, planeta prarado didžiąją dalį atmosferos ir tapo šalta bei sausa. Vis dėlto buvusios jūros ir ežerai išliko, nes Marse nevyksta beveik jokia tektoninė veikla, kuri, pavyzdžiui, Žemėje nuolat keičia planetos paviršių. Jų dugne „Mars Express“ aptiko daugybę vandens turinčių mineralų. Dar įdomesnis dalykas tas, kad Marse buvo aptikta ir metano. Žemėje šis angliavandenilis dažniausiai yra organinės kilmės.
„Faktas, kad ten gali būti metano, rodo du galimus jo šaltinius. Abu jie – labai įdomūs. Pirmas galimas metano Marse šaltinis – hidroterminiai procesai, kurie patvirtintų, kad geologine prasme Marsas tebėra gyvas. Kita galimybė – po paviršiumi gyvenančios bakterijos, kaip ir mūsų planetoje. Tai taip pat būtų labai įdomu“, – sako „ExoMars“ projekto dalyvis Jorge Vago.
Po trejų metų Europos kosmoso agentūra planuoja pradėti naują Marso misiją, pavadintą „ExoMars“. Link Raudonosios planetos nuskries naujas palydovas, o 2019-aisiais ant Marso paviršiaus nusileis robotizuotas zondas. Būtent jis ir ieškos tų paslaptingų požeminių bakterijų, kurios gamina metaną. Tokiems tyrimams bus reikalingas net 2 metrų ilgio grąžtas.
Tiesa, su metanu Marso planetoje vyksta išties keisti dalykai. 2004 m. zondo „Mars Express“ duomenys bylojo, kad metano atmosferoje yra apie 10 ppbv (10 dalių iš milijardo), taip pat ir tai, kad vasarą šiauriniame poliariniame regione metano koncentracija siekė 45 ppbv. 2006 m. vasarį iš Žemės vykdyti Marso atmosferos stebėjimai taip pat bylojo Marinerio slėnyje metano koncentraciją išaugus iki 10 ppbv. Tačiau 2012 m. lapkritį marsaeigis „Curiosity“ pirmą kartą „įkvėpė marsietiško oro“ ir gavo pirmuosius rezultatus apie Marso atmosferos sudėtį Geilo kraterio apylinkėse. Metano pėdsakų nei tąsyk, nei vėlesniais mėginimais mėginiuose nebuvo rasta. Kilo įtarimų, jog Marse iš vis metano nėra, o ankstesni jo pėdsakai – tiesiog matavimų paklaidos…
