Tamsioji medžiaga naikina gyvybę Žemėje?  (2)

Periodinis Saulės sistemos patekimas į galaktikoje egzistuojantį tamsiosios medžiagos žiedą skriejant aplink Paukščių Tako centrą gali būti masinių rūšių išmirimų mūsų planetoje priežastis, mano Harvardo universiteto (JAV) mokslininkai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Harvardo universiteto mokslininkai Lisa Randall ir Matthew Reece pasiūlė teoriją, periodinius gyvybės išmirimo Žemėje laikotarpius, per vieną iš kurių, pavyzdžiui, išnyko dinozaurai, siejančią su Saulės sistemos patekimu į galaktinį tamsiosios medžiagos žiedą. Pasak mokslininkų, Saulės sistema nuolat kerta mūsų galaktikos plokštumoje esantį tamsiosios medžiagos diską.

Ši medžiaga esą yra pakankamai tanki, kad „nuplėštų“ asteroidus ir kometas iš jų orbitų ir „paleistų“ juos į Žemę bei kitas Saulės sistemos planetas, skelbia žurnalas „Nature“. Pasak mokslininkų, asteroidai ir meteoritai reguliariai bombarduoja Žemės paviršių. Prieš 30 metų fizikai iškėlė prielaidą, kad toks bombardavimas periodiškai sustiprėja. Egzistuoja hipotezė, kad jį sukelia nematoma žvaigždė, Saulės kompanionė, kuri buvo pavadinta Nemezide.

Tačiau L. Randall ir M. Reece tvirtina, kad reguliaraus Žemės bombardavimo meteoritais proceso sustiprėjimo priežastis yra periodiškas Saulės sistemos artėjimas prie galaktikos centro. Tokio artėjimo metu Saulė juda aukštyn ir žemyn galaktikos plokštumos atžvilgiu. Dėl tokio judėjimo, pasak mokslininkų, mūsų žvaigždės sistema patenka į tankų juodosios medžiagos žiedą, kuris sukelia gravitacinius pokyčius, atsiliepiančius Orto debesyje esančių kometų ir asteroidų orbitoms.

Dėl šios priežasties kartą kas 35 milijonus metų Žemę užgriūna meteoritinės audros, smarkiai niokojančios mūsų planetos paviršių ir sukeliančios klimato pasikeitimus, sakoma pranešime. Manoma, kad tamsioji medžiaga labai silpnai sąveikauja su įprastine ir negali susikaupti ploname kosminiame diske iki tokio kiekio, kuris galėtų daryti tokią stiprią įtaką Saulės sistemai. Tačiau šio tyrimo autoriai mano, kad nedidelė tamsiosios medžiagos dalis gali turėti tam tikrų specifinių savybių. Praėjusiais metais mokslininkai sukūrė vadinamosios disipatyvinės tamsiosios medžiagos teoriją, kuri paaiškina Fermi kosminio teleskopo galaktikos centre aptiktus tamsiosios medžiagos pėdsakus.

Pagal L. Randall ir M. Reece parengtą modelį mūsų galaktikos plokštumoje egzistuoja maždaug 35 šviesmečių (10 parsekų) storio tamsiosios medžiagos diskas, kurio tankis siekia maždaug 10 Saulės masių kvadratiniame parseke. Tai yra pakankamai tankus tamsiosios medžiagos debesis, kuris gali periodiškai Žemėje sukelti kometų ir asteroidų atakas.

Tačiau daugelis astrofizikų tokią teoriją vertina skeptiškai, sakoma pranešime. Kad būtų galima patvirtinti tokią drąsią hipotezę, pasak jų, būtini astronominiai stebėjimai, nes net periodinius kometų „bombardavimus“ kol kas yra sunku susieti su Saulės sistemos „nardymu“ judant link galaktikos centro. Žemės paviršiuje esančių kraterių tyrimai leidžia gauti tik fragmentinę informaciją, todėl, norint patvirtinti L. Randall ir M. Reece teoriją, būtina aptikti jų postuluojamą tamsiosios medžiagos žiedą.

Tikimasi, kad šią hipotezę patvirtinti arba paneigti padės pernai į kosmosą paleistas ESA kosminis teleskopas „Gaia“. Jis sudarinėja gravitacinį Paukščių Tako žemėlapį ir turėtų aptikti tankią tamsiosios medžiagos sankaupą mūsų galaktikoje, jei tik ji egzistuoja, sakoma pranešime.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(9)
(0)
(0)

Komentarai (2)