2000 08 25 Ramusis vandenynas, 2001 04 23 Ramusis vandenynas, 2002 0309 Ramusis vandenynas, 2002 06 06 Viduržemio jūra, 2002 11 10 Ramusis vandenynas, 2004 09 03 Pietų vandenynas, 2004 10 07 Indijos vandenynas, 2005 10 26 Ramusis vandenynas, 2005 11 09 Naujasis Pietų Velsas, Australija, 2006 02 06 Atlanto vandenynas, 2006 05 21 Atlanto vandenynas, 2006 08 09 Indijos vandenynas, 2006 09 02 Indijos vandenynas, 2006 10 02 Arabijos jūra, 2006 12 09 Egiptas, 2007 09 22 Indijos vandenynas, 2007 12 26 Ramusis vandenynas, 2008 10 07 Sudanas, 2009 08 10 Indonezija, 2010 09 03 Ramusis vandenynas, 2010 12 25 Tasmanijos jūra, 2012 04 22 Kalifornija, 2013 02 15 Uralas, Rusija, 2013 04 21 Argentina, 2013 04 30 Atlanto vandenynas.

Fondas „B612“ – buvusių astronautų įkurta ne pelno siekianti organizacija, kuri rūpinasi Žemei grėsmingų asteroidų medžiokle. Fondas siekia atkreipti visų Žemės gyventojų dėmesį į mažai kam žinomą dalyką – dideli asteroidai Žemę bombarduoja šiurpiai dažnai. Žymiai dažniau nei įsivaizduojame.

Vaizdo siužetas sukurtas remiantis pasaulinio branduolinių sprogimų infragarsinių jutiklių tinklo, kuris priklauso organizacijai „Nuclear Test Ban Treaty Organization“, duomenimis. Nuo 2000 iki 2013 m. šis tinklas visoje planetoje užfiksavo 26 sprogimus, kurių galingumas siekė nuo 1 iki 600 kilotonų. Visus juos sukėlė į Žemę rėžęsi asteroidai, teigia fondo „B612“ atstovai. Palyginimui, 1945 m. virš Hirosimos (Japonija) susprogdintos amerikiečių atominės bombos galia siekė tik 15 kilotonų.

Daugelis įvadinėje pastraipoje išvardintų asteroidų susidūrimų taip ir liko nepastebėti todėl, kad sprogo toli nuo tankiai apgyvendintų regionų (dažniausiai virš vandenynų) ir aukštai atmosferoje. Tačiau, kaip puikiai pamename, kartais galingi sprogimai įvyksta ir virš gyvenamųjų vietovių. Vos prieš metus virš Čeliabinsko (Rusija) sprogo net 600 kilotonų asteroidinis užtaisas, apgadinęs tūkstančius pastatų ir sužeidęs daugiau kaip 1 tūkst. žmonių (aukų, laimė, išvengta).

Šiuo vaizdo siužetu fondas „B612“ tikisi pažadinti žmonijos susirūpinimą dėl asteroidų ir juos medžiojančių sistemų kūrimo.

„Patys didžiausi asteroidai, kurie sunaikintų ištisas valstybes ar žemynus, jau yra aptikti ir akylai stebimi, – pabrėžia buvę NASA astronautai Edas Lu (jis yra fondo „B612“ įkūrėjas) ir Rusty Schweickartas. – Tiesa, atrasta ir dar beveik 10 tūkst. pavojingų asteroidų, kurie yra mažesni, bet sunaikintų ištisus miestus ar regionus.“

„Skaičiavimai rodo, kad tokių Žemei grėsmingų asteroidų Saulės sistemoje turėtų būti daugiau kaip 1 mln., – tęsia aktyvistai. – Vadinasi, mes jų atradę esame vos mažą kruopelytę. Visi kiti klaidžioja neatrasti ir atrandami tik iki susidūrimo su Žeme likus keletui valandų arba išvis po susidūrimo. Niekas nežino, kur įvyks kitas Žemės susidūrimas su asteroidu. Vienintelis būdas išvengti kurį nors miestą nuo Žemės paviršiaus nušluoti galinčios katastrofos iki šiol tebėra akla sėkmė.“

Fondas „B612“ mėgina privačiomis lėšomis statyti infraraudonųjų spindulių kosminį teleskopą, kuris pavojingų asteroidų Saulės sistemoje dairytųsi ir juos atrastų dar tada, kai šie nuo Žemės būtų nutolę milijonus kilometrų. Organizacija tikisi, kad kosminis teleskopas „Sentinel“ bus paleistas 2018 m.