Astronomas G.Kakaras: svarbiausias gyvybės Marse įrodymas - čia telkšojęs ežeras (0)
Metano dujų likučiai neįrodo gyvybės egzistavimo Marse, o kiti surinkti įrodymai tėra daliniai, įsitikinęs astronomas Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įrodymai, kad raudonosios planetos Geilo krateryje telkšojo ežeras yra svarbesnis gyvybės įrodymas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anot G. Kakaro neatsakytas klausimas, ar Marse galėjo egzistuoti gyvybė, yra aktualus jau daugelį metų nuo pat tada, kai su primityviais teleskopais Marse buvo pastebėti kanalai. Nors mokslininkas neatmeta galimybės, kad šioje planetoje rastas metanas gali būti biologinės kilmės ir prideda, kad Žemėje daugiau kaip 50 proc. metano yra biologinės kilmės, jis teigia, kad nereikėtų skubėti daryti išvadų.
„Esmė yra ta, kad kalbama ne apie šiaip vienokį ar kitokį patvirtinimą, bet apie fundamentalų gyvybės egzistavimo už Žemės ribų klausimą“, – sako G. Kakaras, pridėdamas, esą ypatingiems teiginiams reikalingi ypatingi įrodymai, o kol kas ypatingų įrodymų neturime, nors ir buvo rasta daug įdomių faktų.
Pašnekovas aiškina, kad marsaeigis „Curiosity“, dirbęs Geilo krateryje, pastebėjo unikalų reiškinį: nuosėdinius sluoksniuotus darinius, vėjo išgairintus iš buvusio didžiulio ežero, kuris supo Šarpo kalną. Astronomo teigimu, tai yra įrodymas, kad toje vietoje telkšojo didžiulis ežeras. Be to, jis egzistavo ne kelerius metus. Anot G. Kakaro, remiantis nuosėdomis, galima daryti išvadą, kad ežeras telkšojo mažiausiai milijoną metų.
„Man atrodo, tai yra kur kas rimtesnis argumentas nei metano kiekis. Per milijoną metų yra galimybė atsirasti gyvybei. Ežero buvimas byloja ir apie kitą temperatūrą, tirštesnę atmosferą, ir visai kitas klimatines sąlygas Marse“, – tvirtina ekspertas.
Jis pateikia ir kitų dalinių įrodymų, kurie, jo nuomone, yra rimtesni nei metano kiekis planetoje. G. Kakaras primena, kad 1996 m. Antarktidoje rastame Alan Hillso meteorite buvo pastebėtos, kaip manoma, suakmenėjusios Marso bakterijos. Tuo metu grupė mokslininkų bandė įrodyti, kad tai yra buvusių Marso bakterijų fosilijos. Be to, ekspertas pasakoja, kad 2011 m. Maroke nukritusio Tissint meteorito gilumoje buvo rasti organiniai junginiai.
„Manoma, kad jie yra visiškai skirtingi negu Žemės, o ten esanti anglis turi biologinę kilmę, bet tiek vieni, tiek kiti įrodymai yra tik daliniai. Fundamentalų atsakymą apie Marse buvusią ar net esamą gyvybę galės pasakyti tik tolimesni tyrimai, eksperimentai“, – teigia pašnekovas.
Pasak mokslininko, reikia tikėtis, kad daugiau atsakymų galės pateikti ir žmogaus apsilankymas Marse. Jis pripažįsta, kad sąlygos tam yra nepaprastai sudėtingos, bet priduria, kad žmogaus siekiai visada pralenkia galimybes.
