Mokslininkų dėmesį patraukė „beprotiškai atrodantis“ Marso krateris. Paprasti skaičiavimai atskleidė, kaip jis įgavo savo keistą formą, bet taip pat sukėlė keletą klausimų dėl praeityje šioje planetoje tvyrojusio klimato.

„Krateriai turėtų būti dubens formos, tačiau šis sienelėse turi terasas“, - teigė Arizonos universiteto Mėnulio ir planetų laboratorijos (LPL) absolventas Ali Bromsonas. Terasos gali susidaryti tuomet, kai planetos popaviršinius klodus sudaro skirtingų medžiagų sluoksniai, pavyzdžiui, žemės, ledo ar uolienų, rašo futurity.org.

„Kai formuojasi krateris, smūgio bangos nuo kokio nors objekto, atsitrenkusio į planetos paviršių, sklinda skirtingai, nelygu substratas po smūgio vietove, - teigia A. Bromsonas. – Jei viename sluoksnyje bus silpnesnė medžiaga, smūgio banga lengviau ją išmuš, ir turėsime rezultatą – terasą, susidariusią silpnesnės ir stipresnės medžiagos sandūroje“.

„Vyksta kažkas keista“

„Verta paminėti, kad tokio dydžio krateriai su terasomis yra gana reti, - sakė LPL profesorius Shane`as Byrne`as. – Tačiau šiame Marso regione (Arcadia Planitia) yra daug kraterių su terasomis. Tai liudija, kad po paviršiumi vyksta kažkas keista“.

Dėl nestabilaus Marso ekliptikos pasvirimo – laipsnio, kuriuo planeta yra pasvirusi pagal savo ašį – Marse dažnai keičiasi klimatas. Kitaip negu Žemė, Marsas neturi didelio palydovo, kuris užtikrintų jo stabilumą. Taigi Marsas ant savo ašies „kliba“ ir šis klibėjimas sąlygoja dramatiškus klimato pokyčius. Šie pokyčiai, savo ruožtu, sukeldavo laikinus ledynmečius.

Pasitelkę kamerą ant NASA žvalgybinio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“, mokslininkai sukūrė trimačius minėtame regione esančių kraterių modelius, kurie leido išmatuoti terasų gylį. Tuomet mokslininkai nukreipė į Marsą radaro impulsus, kad išmatuotų laiką, per kurį radaro signalai prasiskverbia iki palaidotų paviršiaus sluoksnių ir grįžta atgal. Tuomet jie palygino du duomenų rinkinius, kad apskaičiuotų radaro bangų greitį, galintį atskleisti šių sluoksnių sandarą.

Jų rezultatai skelbiami žurnale „Geophysical Research Letters“.

Minimo kraterio atveju paaiškėjo, kad požeminius sluoksnius sudaro ledas – daugybė ledo. Iš karto po Marso paviršiniu žemių sluoksniu, arba regolito, mokslininkai aptiko milžiniškus vandens ledo klodus, kurių storis siekia 39 metrus ir kurie dengia plotus, prilygstančius Kalifornijai ir Teksasui kartu sudėjus. Nors pats ledas smarkiai nenustebino, jo amžius, kiekis ir vieta buvo netikėti.

Sniegas ir ledas

Nors mokslininkai jau kurį laiką žinojo, kad Marso ašigaliuose yra ledo sankaupų ir iš jų sprendė apie šios planetos klimato istoriją, ledo sluoksniai, glūdintys Marso vidurio platumoje, analogiškoje Žemės platumai tarp Kanados – Jungtinių Valstijų sienos bei Kanzaso, buvo kažkas nauja.

„Žinios, kur glūdi ledas ir kokio jis yra storio, gali atskleisti Marso praeities klimatą, - teigė S. Byrne`as. – Tas faktas, kad ledas yra toks storas ir užima tokį didžiulį plotą, verčia mus manyti, kad jis susidarė per vieną iš Marso laikotarpių, kai smarkiai snigo ir kaupėsi ledas, kuris vėliau buvo palaidotas ir išliko iki šiol“.

„Per dešimtis milijonų metų, prieš kuriuos, mūsų manymu, susidarė šis ledas, Marse įvyko daugybė klimato pokyčių. Tačiau šiandien šis ledas neturėtų būti stabilus, ir kiti ankstesni ledo nestabilumo klimatai šiame regione reiškia, kad ledas iki šių dienų turėjo sublimuoti į sausą Marso atmosferą. Tai mums dar reikia ištirti“.

„Kas padėjo visą šį laiką ledui išlikti? Šiuo metu mes neturime tokio klimato modelio, kuris tai paaiškintų“, - pažymėjo jis.

Komentarai (2)