Rusijos mokslininkai tikisi, kad nutiesti kelius į Marsą žmonijai padės jau ne kartą kosmose talkinusios beždžionės. Rusijos mokslų akademijos tyrėjai skrydžiui į kosmosą ir kelionei į Raudonąją planetą treniruoja keturias makakų genties rezusų rūšies beždžiones. Tiesa, ar jos bus parskraidintos atgalį Žemę, nežinia.

Pratybose beždžionės mokosi naudotis vairalazde ir spręsti galvosūkius. Tikimasi, kad tokie įgūdžiai joms pravers dvejus metus truksiančioje misijoje. Devintajame XX a. dešimtmetyje pradėta programą vykdo minėtos akademijos Biomedicininių tyrimų institutas.

Tokiems moksliniams projektams beždžionėlės selekcionuojamos specialiuose ūkiuose, kur tyrimams atrenkami tik protingiausi individai. Anot mokslininkų, visos keturios makakos buvo pasirinktos dėl kognityvinių kompetencijų ir gebėjimo greitai mokytis.

Kiekvieną dieną tyrėjų grupė, vadovaujama dr. Inesos Kozlovskajos, moko beždžiones valdyti vairalazdę ir ja pasiekti ekrane kursoriumi pažymėtą taikinį. Sėkmingai užduotį atlikusios makakos paskatinamos gurkšneliu sulčių. Vienas iš keturkojų kosmonautų programos dalyvių – Kliopa. Jis kasdien mokosi spręsti kompiuterines užduotis. Tai – svarbi programos dalis. Taip ruošiamas ekipažo vadas, kuris turėtų sugebėti nutupdyti kosminį aparatą ant Marso paviršiaus.

Išmokusios valdyti vairalazdę, makakos bus mokomos paprastų matematinių uždavinių ir galvosūkių sprendimo. Mokymo programos pabaigoje gyvūnai turės sugebėti savarankiškai atlikti visos dienos užduotis. Rusų mokslininkai tikisi, kad tikslas bus pasiektas 2017 m.

I. Kozlovskajos žodžiais tariant, pagrindinis tikslas – išmokyti beždžiones atlikti tam tikras užduotis, kurių sprendimą jos pajėgios įsiminti.

"Mėginame mokyti jas taip, kad jos taptų kuo protingesnės. Tada mes galėtume jas išsiųsti į Marsą, - aiškino programos vadovė. Jos vadovaujami mokslininkai viliasi, kad kosminės beždžionės ateityje sugebės mokyti savo gentaines ir integruoti jas į komandą.

Makakos įprastai gyvena apie 25 metus, tad projekto vykdytojai tikisi, kad laiko įsisavinti programą ir per šešis mėnesius nuskristi į Marsą pakaks su kaupu. Pirmasis kosmose pabuvojęs primatas buvo 1948 m. birželį į beorę erdvę raketa V-2 pakilęs Albertas I. Deja, skrydžio metu beždžionė užduso ir žuvo.

Po metų, beveik tą pačią dieną kita V-2 raketa į kosmosą (130 km aukštį) nuskraidino Albertą II. Raketa grįžo Žemėn, tačiau Albertas II žuvo dėl smūgio į planetos paviršių. 1949 m. gruodį Albertas IV į kosmosą pakilo prijungtas prie gyvybės parametrus registruojančios aparatūros. Skrydžio metu nebuvo užfiksuota jokių sveikatos sutrikimų, tačiau, kaip ir Albertas II, ši beždžionė žuvo paskutinę nusileidimo akimirką dėl per stipraus smūgio į žemę.

Iki kitos beždžionės skrydžio praėjo dveji metai. 1951-aisiais į 80 km aukštį pakilo beždžionė Jorikas ir 11 pelių. Jorikas ir buvo pirmasis primatas, likęs gyvas po kosminės kelionės.

"Žvaigdžių šimpanze" pravardžiuojamas Hamas į kosmosą pakilo tik 1961 m. sausį. Jo sveikata irgi buvo akylai stebima. Be to, skrydžio metu Hamas stumdė valdymo svirtis ir įrodė, kad beždžionės sugebėtų kosmose atlikti tokio pobūdžio užduotis. Iš viso Hamo skrydis triko 16 min ir 39 s. Kosminė kapsulė su Hamu pūkštelėjo į Atlanto vandenyną.

Kosmose anksčiau už žmones, žinia, pabuvojo ir šunys. XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje sovietai į kosmosą nuskraidino du keturkojus Deziką ir Čigonas. Šunys liko gyvi. Tiesa, Dezikas žuvo per antrąjį skrydį kartu su kalaite Lisa. Dar du šunys žuvo kito kosminio skrydžio metu.

NASA 2030–aisiais planuoja į Marsą nuskraidinti žmones. Amerikiečių kosminė agentūra kuria ne tik marsaeigius, bet ir tyrinėja ilgalaikį kosmoso poveikį žmogaus sveikatai. Štai astronautas Scottas Kelly įpusėjo savo užduotį – metus pragyventi Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Jo brolis Markas likęs Žemėje. NASA planuoja palyginti Scotto ir Marko sveikatą jau kitais metais, kai Scottas grįš iš TKS.

Komentarai (2)