Japonų Hayabusa 2 užfiksavo įspūdingą Žemės ir Mėnulio fotografiją (0)
Ko gero, tokiu rakursu gimtosios Žemelės ir brolelio Mėnulio dar nesame matę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei kada nors rūpėjo, kaip Žemės ir Mėnulio tandemas atrodytų iš 3 mln. km perspektyvos, šiandien bus ta diena, kai smalsumas bus patenkintas. Asteroidus tiriantis Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros JAXA kosminis zondas Hayabusa 2 užfiksavo įspūdingą Žemės ir Mėnulio kadrą, į kurį sutalpinti abu dangaus kūnai.
Lapkričio 26 d. tokį vaizdą užfiksavo minėto zondo optinė navigacinė telefoto kamera ONC-T. Nuotraukoje matyti didžioji dalis pietinio Žemės pusrutulio ir aplink Žemę skriejantis Mėnulis. Abu dangaus kūnai atrodo it surišti neįžiūrimu dangaus lynu.
Hayabusa 2 misija poryt švęs pirmąjį savo gimtadienį – zondas į kosmoso tyrus iškeliavo 2014-ųjų gruodžio 3 d. Šiuo metu zondas atlieka priartėjimą prie Žemės, o įgijęs reikiamą greitį ir kryptį, Hayabusa 2 skirs prie asteroido Ryugu ir bandys paimti jo mėginių. Mokslininkai tikisi, kad tai suteiks vertingų žinių apie Saulės sistemos formavimąsi. Arčiausiai Žemės Hayabusa 2 atsidurs per pirmąsias misijos metines – gruodžio 3 d., 15:07 val. Lietuvos laiku.
Ryugu – C tipo asteroidas. Jie taip vadinami, nes turtingi anglies molekulių. Būna dar ir S tipo asteroidų (jie yra akmeniniai, nuo anglų k. žodžio "stony") ir M tipo asteroidai (metaliniai – "metallic"). C tipo asteroiduose yra organinių junginių ir hidruotų mineralų (juose būna ir vandens), todėl neretai šio tipo asteroidai vadinami "pirmykštėmis gyvybės sėklomis".
Beje, panašų kadrą prieš 6 dienas užfiksavo kitas JAXA zondas PROCYON. Čia Žemė ir Mėnulis analogiška kompozicija buvo nufotografuoti beveik trigubai didesniu atstumu – 8 mln. km.
Mažylis PROCYONE (sveria tik apie 10 kg) buvo paleistas kartu su Hayabusa 2, o po starto atsiskyrė nuo didžiojo zondo ir liko skrieti heliocentrine orbita aplink Saulę. Čia jis joniniu varikliu atlieka bandomuosius tolimojo kosmoso manevrus (deep-space maneuver – DSM). Artimiausiomis dienomis jis taip pat priartės prie Žemės ir pakoreguos savo skrydžio trajektoriją taip, kad atsidurs arčiau asteroidų žiedo. Jame mažajam zondui bus išrinktas ir tyrimo objektas.