7 didžiausios Marso paslaptys  ()

Senovės Kinijos astronomai Marsą laikė „ugnies žvaigžde“, o mokslininkai iki šiol turi dar daug neatsakytų klausimų apie raudonąją planetą. Nepaisant to, kad į Marsą jau buvo išsiųstas ne vienas zondas, šis pasaulis vis dar lieka mažai pažintas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pateikiame 7 didžiausias neįmintas mįsles apie Marsą.

1. Kodėl Marsas turi du veidus?

Mokslininkai ne vieną dešimtmetį ginčijasi, kodėl Marso pusrutuliai yra tokie skirtingi. Šiaurinis planetos pusrutulis yra itin lygus – vienas lygiausių paviršių, kokius tik galima rasti Saulės sistemoje. Manoma, kad tokį lygų paviršių nugludino kažkada čia tekėjęs vanduo. Tuo metu pietinis Marso pusrutulis yra nelygus, jame pilna kalnų ir kraterių, kurių aukštis siekia nuo 4 iki 8 kilometrų. Naujausia hipotezė teigia, kad šie skirtumai atsirado dėl kažkada į Marsą nukritusio meteoro, asteroido ar kito didžiulio kosminio kūno.

2. Marso metano paslaptis

Metanas yra paprasčiausia organinė molekulė. Metanas Marse buvo atrastas dar 2003 metais. Žemėje didžiąją dalį metano pagamina gyvi organizmai, pavyzdžiui, galvijai, virškindami maistą. Manoma, kad metanas Marso atmosferoje stabiliai laikosi tik pastaruosius 300 metų. Tad tai, kas sukuria šias dujas, daro tai palyginti neilgai. Žinoma, metaną galima pagaminti ir be gyvybės – jį išskiria ugnikalniai. Siekdama išsiaiškinti šią paslaptį Europos kosmoso agentūra šiemet paleis „ExoMars“ erdvėlaivį, kuris tirs Marso atmosferos cheminę sudėtį.

3. Ar Marse teka vanduo?

Nors dauguma įrodymų rodo, kad Marse kažkada buvo skysto vandens, vis dar nėra aišku, ar vanduo kartais teka Marse ir šiomis dienomis. Planetos atmosferinis slėgis sudaro tik maždaug 1/100 Žemėje esančio slėgio, todėl toks slėgis yra pernelyg žemas, kad vanduo galėtų tekėti paviršiumi. Tiesa, Marso paviršiuje matyti tamsios siauros linijos, kurios sufleruoja, kad šiomis vagomis gali tekėti sūrus vanduo.

4. Ar Marse buvo vandenynų?

Kosminės misijos Marse surinko pakankamai įrodymų, kad būtų galima teigti, jog kažkada šioje planetoje buvo pakankamai šilta, kad jos paviršiumi tekėtų vanduo. Manoma, kad Marso paviršiumi ne tik tekėjo upeliai, bet plytėjo ištisi vandenynai. Tiesa, dabartiniai tyrimai niekaip negali paaiškinti, kaip Marse galėjo egzistuoti toks šiltas klimatas, kadangi Saulė tuomet dar nebuvo tokia aktyvi. Tačiau surinkta pakankamai įrodymų, jog bent vienoje Marso vietoje buvo pakankamai šilta, kad šios konkrečios vietos paviršiumi galėtų tekėti vanduo. Kiti atradimai sufleruoja, kad kadaise Marsas buvo šaltas ir drėgnas.

5. Ar Marse egzistuoja gyvybė?

Dar pirmasis NASA erdvėlaivis, nusileidęs Marse, ėmė tirti, ar šioje planetoje egzistuoja gyvybė. Šis erdvėlaivis, pavadinimu „Viking 1“, aptiko organines molekules, tokias kaip metilo chloridas ir dichlorometanas. Vėliau šie įrodymai buvo atmesti kaip užterštumas, kadangi šiomis medžiagomis buvo plaunamas erdvėlaivis jį ruošiant kelionei į Marsą. Marso paviršius yra ganėtinai priešiškas gyvybei – jis per šaltas, radiacijos lygis per aukštas, o paviršius per sausas.

Tačiau mes žinome ne vieną pavyzdį, kaip Žemėje gyvybė išgyvena net ir ekstremaliausiomis sąlygomis. Gyvybė Žemėje egzistuoja visur, kur tik yra skysto vandens, o įrodymai, kad Marse kažkada buvo skysto vandens ar galbūt jo yra iki pat šiol, priverčia susimąstyti, ar Marse kada nors buvo gyvybė ir ar ji tikrai išnyko. Atsakymas į šį klausimą padėtų sužinoti, ar Visatoje gyvybė yra tankiai paplitusi.

6. Ar gyvybė iš Marso atkeliavo į Žemę?

Antarktidoje buvo atrasta meteoritų, kurie atkeliavo iš Marso. Taip galėjo nutikti dėl kaimyninės planetos susidūrimų su kosminiais kūnais. Šiuose meteorituose buvo rasta mikrobų, panašių į randamus Žemėje. Dauguma tyrimų rodo, kad šių struktūrų kilmė yra cheminė, o ne biologinė, tačiau debatai šia tema nesiliauja. Šie atradimai rodo, kad galbūt gyvybė į Žemę atkeliavo iš Marso dėl meteoritų.

7. Ar žmonės išgyventų Marse?

Norint išsiaiškinti, ar Marse kada nors egzistavo gyvybė, geriausia būtų ten nusiųsti pačius žmones. 1969 metais NASA planavo, kad 1981 metais į Raudonąją planetą išsiųs žmonių pilotuojamą misiją, o 1988 metais jau turės nuolatinę žmonių bazę Marse. Tačiau tarpplanetinės kelionės sukuria daug technologinių bei mokslinių iššūkių. Keliaujant būtų susiduriama su tokiais iššūkiais, kaip nepakankamos maisto, vandens bei deguonies atsargos, mikrogravitacijos sukuriamos problemos, radiacijos pavojus.

Tokiu atveju žmonės taip pat būtų nutolę per milijonus kilometrų nuo pagalbos ir būtų priversti praleisti metų metus atskirti nuo kitų žmonių. Tiesa, kai kurie žmonės netveria noru skristi į Marsą. Pavyzdžiui, vykdant „Mars500“ projektą, šeši žmonės gyveno netikrame erdvėlaivyje 1,5 metų. Tai yra ilgiausia tarpplanetinės kelionės simuliacija žmonijos istorijoje, siekiant simuliuoti skrydį į Marsą. Tačiau ar tikrai žmonės gali išgyventi šioje planetoje, paaiškėtų tik nusiuntus tikrą žmonių misiją.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(46)
(7)
(39)

Komentarai ()