Ar gali juodoji skylė blokuoti „ateivių megastruktūros“ žvaigždės šviesą? 7 hipotezės, kas, po galais, ten vyksta ()
7 keisto žvaigždės elgesio paaiškinimai, išrikiuoti tikėtinumo didėjimo tvarka
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Už maždaug 1480 šviesmečių nuo Žemės, žvaigždė elgiasi taip, kaip astronomai niekada anksčiau nėra regėję. Kartkartėmis, atsitiktiniais laiko intervalais, jos šviesa sumažėja netgi 22 procentais. Planetai tai būtų per daug. O žvaigždė, (oficialiai pavadinta KIC 8462852, bet neformaliai įvardinama, kaip „Tabby žvaigždė" ar „Boyajian žvaigždė") atrodo, per pastarąjį šimtmetį gerokai pritemo.
To niekaip dabar negalima paaiškinti, ir astronomas Jasonas Wrightas nurodė, kad tokio šviesos kitimo būtų galima tikėtis, jei nežemiška civilizacija statytų sudėtingą įrenginį apie žvaigždę jos energijai išgauti. Bet pats Wrightas pripažįsta, kad daug labiau tikėtinas natūralus tokio reiškinio paaiškinimas. Rugsėjo mėnesį jis su bendraautoriumi Steinnu Sigurd̵ssonu apibendrino ir išanalizavo kai kuriuos labiausiai paplitusius aiškinimus.
Wrightas šiomis analizėmis dalinosi savo tinklaraštyje.
Apibendrinome labiausiai patikusius paaiškinimus čia, daugmaž nuo mažiausiai galimos iki labiausiai tikėtinos.
Ar Kepleris kažką sujaukė? Ne.
Duomenys patikrinti. Kai Kepler teleskopas aptiko didžiulius KIC 8462852 šviesos pritemimus, teleskopas veikė tvarkingai, ir kokių nors keistenybių jokiuose kituose tuo metu surinktuose duomenyse nebuvo.
Nėra neįmanoma, kad teleskopo vaizdo taškai, atvaizdavę Boyajian žvaigždę, buvo pažeisti, nes žvaigždės atvaizdas krisdavo ne visada ant tų pačių pikselių. Žvaigždei judant ir teleskopui keičiant poziciją, Boyajian žvaigždę stebėjo vis kiti jutikliai, ir visi jie rodė, kad žvaigždė elgiasi keistai. „Pritemimai yra realūs,“ rašo Wrightas.
Mokslininkai keletą mėnesių ginčijosi, ar žvaigždė per pastarąjį šimtmetį priblanko. Šie duomenys rėmėsi senais ir netiksliais astronominių stebėjimų duomenimis. Bet nauja analizė rodo, kad , kad žvaigždė gerokai priblanko per ketverius metus, kol buvo stebima Kepler teleskopu, tad užfiksuotas per šimtmetį vykęs pritemimas veikiausiai irgi tikras.
Ar juodoji skylė galėjo susiurbti žvaigždės šviesą? Ne.
Nors juodosios skylės (JS) dažnai įsivaizduojamos kaip viską savo kelyje – taip pat ir šviesą – šlamščiančios besotės, jos negalėtų pritemdyti Boyajian žvaigždės.
Wrightas paaiškino Popular Science, kad jei greta Boyajian žvaigždės tūnotų JS, jos gravitacija verstų žvaigžde siūbuoti, ir mokslininkai Žemėje tai galėtų užfiksuoti. Ji nesiūbuoja. Be to, jei JS siurbtų medžiagą iš žvaigždės, ši krisdama į JS, ryškiai šviestų ir skleistų rentgeno spindulius, kurių mokslininkai irgi neužfiksavo.
O ką, jeigu JS yra kiek toliau nuo Boyajian žvaigždės, tarp jos ir Žemės? Vistiek ne. Nors skamba labai neintuityviai, tačiau JS veiktų kaip lęšis ir paryškintų iš Žemės regimą šviesą.
Gal tai žvaigždės dėmės? Vargu.
Saulės dėmės šiek tiek sumažina šviesumą, tačiau tik dešimtųjų procento dalių lygiu. Kad galėtų sukelti tokius stiprius, 20% lygio pritemimus, kaip KIC 8462852, žvaigždės dėmės turėtų būti „10–100 kartų didesnės, nei stipriausi žinomi kitų žvaigždžių atvejai,“ pabrėžė Wrightas savo tinklaraščio įraše. be to, Boyajian žvaigždė sparčiai sukasi, tad dėmių sukeltas pritemimas atsirastų ir pranyktų kiekvieną dieną, o ne tęstųsi kelias dienas.
O ką, jei dėmės yra ašigalyje, o tas ašigalis nuolat nukreiptas į mus? Tai irgi atrodo menkai tikėtina, sako Wrightas, žinant, kad Boyajian žvaigždės tipo žvaigždėse didelių dėmių paprastai nebūna.
Kometos? Gal, bet tikriausiai ne.
Kometos yra šios žvaigždės atradėjos, Tabetha Boyajian, mėgiamiausias paaiškinimas. Paaiškinimo esmė – itin didelių kometų tuntai skrieja žvaigždės orbita ir nereguliariai užstoja žvaigždės šviesą.
Jei ten kometos, jos turėtų būti gan toli nuo žvaigždės, antraip astronomai galėtų užfiksuoti nuo jų sklindantį karštį. Papildomos šilumos nebuvimas eliminuoja praktiškai visus potencialius paaiškinimus, paremtus apie žvaigždę skriejančiais dideliais objektais.
Bet nors kometų hipotezė gali paaiškinti trumpus šviesos susilpnėjimus, įvykusius 2011 ir 2013, ilgalaikio žvaigždės temimo ji paaiškinti negali, teigia Wrightas. O jo nuomone, geriausia hipotezė turėtų paaiškinti abu fenomenus.
„Tai gan netikęs paaiškinimas,“ pripažino Boyajian nesenoje tinklalaidėje, „tiesą sakant, visi kol kas pateikti paaiškinimai nėra labai įtikinami.“
Tarpžvaigždinės juodosios skylės diskas? Gali būti!
Nors juodoji skylė Boyajian žvaigždės šviesos tikrai nevalgo, ji gali šviesą blokuoti kitaip. Galbūt yra kažkas didelio ir tamsaus tarpžvaigždinėje erdvėje tarp Boyajian žvaigždės ir Žemės.
Apie juodąją skylę besisukančios medžiagos diskas yra vienas iš galimų paaiškinimų. (Nuolaužų diskai sukasi ir apie žvaigždes bei planetas, bet kadangi astronomai nemato nieko panašaus, šis objektas turėtų būti tamsus … maždaug juodosios skylės tamsumo.)
Kad ši hipotezė pasitvirtintų, apie juodąją skylę besisukančios medžiagos diskas turėtų būti gigantiškas – maždaug 600 kartų didesnis už atstumą nuo Žemės iki Saulės, – kad, nepaisant žvaigždės judėjimo, blokuotų žvaigždės šviesą taip ilgai.