Pirmieji įrodymai apie kosminę dramą, pradėjusią Saulės sistemą: buvo didelis „fejerverkas“ ()
Saulės sistema susiformavo maždaug prieš 4,6 milijardo metų. Tuo metu tarpžvaigždinių dujų debesis ėmė trauktis ir fragmentuoti, o vienas iš fragmentų virto Saule ir aplinkinėmis planetomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažnai tokie procesai prasideda po kažkokio debesį paveikiančio sukrėtimo, pavyzdžiui supernovos sprogimo smūginės bangos.
Supernovos taip pat išmeta įvairių radioaktyvių izotopų, kurie gyvuoja santykinai neilgai – kelis milijonus metų. Šie izotopai arba jų skilimo produktai išlieka meteorituose; ten jie randami ir taip leidžia nustatyti, kiek šių izotopų buvo dujose, suformavusiose Saulės sistemą.
Dabar, nagrinėjant berilio-10, kalcio-41 ir paladžio-106 izotopų gausas Saulės sistemos meteorituose, nustatyta, kad pradžią Saulės formavimuisi davė santykinai nedidelės masės žvaigždės sprogimas.
Supernovos išmetamų cheminių elementų gausos priklauso nuo ją sukėlusios žvaigždės masės, taigi žinodami šias gausas, galime apskaičiuoti ir žvaigždės masę. Šitaip paaiškėjo, kad Saulės sistemą greičiausiai sukūrė 12 Saulės masių žvaigždės sprogimo banga, o sprogimas įvyko maždaug milijoną metų prieš tai, kai banga pasiekė dujų debesį, iš kurio vėliau gimė Saulė.
Tiesa, šis tyrimas remiasi keliomis prielaidomis apie radioaktyvių izotopų atsiradimą, kurių teisingumas nėra visai aiškus, taigi ir rezultatai gali pasirodyti esą klaidingi. Tyrėjai tikisi patikslinti skaičiavimus, įtraukdami duomenis apie daugiau cheminių elementų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.
