Nors atrodė, kad viskas baigėsi blogai, NASA zondas visgi padarė tai, ko nesugebėjo niekas kitas (Foto, Video) ()
Bepilotis NASA aparatas „Cassini“ sėkmingai pranėrė tarp Saturno žiedų, nors kurį laiką buvo dingęs ryšys su Žeme, bet vėliau jis atgijo, pranešė JAV kosmoso tyrimų agentūra ketvirtadienį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Cassini“ praskriejo arčiausiai šeštosios nuo Saulės planetos ir, liko gyvas; jo signalas buvo išgirstas ketvirtadienį 6 val. 56 min, Grinvičo (9 val. 56 min. Lietuvos) laiku, praėjus apie 20 valandų nuo žiedų srities kirtimo.
„Joks kitas erdvėlaivis anksčiau nėra skriejęs taip arti Saturno. Mes galėjom remtis tik spėliojimais, pagal ankstesnę patirtį, įgytą tiriant kitus Saturno žiedus“, – sakė „Cassini“ projekto vadybininkas Earlas Maize'as (Erlas Meizas) NASA reaktyvinių variklių laboratorijoje Pasadenoje, Kalifornijos valstijoje.
„Man malonu pranešti, kad „Cassini“ pranėrė ta spraga, kaip ir buvo planuota, ir išniro kitoje pusėje puikios būsenos“, – pridūrė jis.
Minima spraga tarp žiedų Saturno viršutiniuose atmosferos sluoksniuose yra maždaug 1500 mylių (2400 km) pločio.
Žiedus sudaro sparčiai skriejančios ledo ir kosminių nuolaužų dalelės, kurios pataikiusios gali ir sugadinti erdvėlaivį.
Pro tuos žiedus „Cassini“ pranėrė maždaug 77 tūkst.mylių (124 tūkst.km) per valandą greičiu, planetos atžvilgiu.
Numatyta atlikti iš viso 22 nyrius tarp žiedų ir planetos iki rugsėjo, kai beliktų tik mirtinai nerti į tą dujinę milžinę.
Kitas erdvėlaivio „Cassini“ pranėrimas tarp žiedų numatytas gegužės 2 dieną.
„Cassini“ misija yra bendras NASA, Europos kosmoso tyrimų agentūros (ESA) ir Italijos kosmoso tyrimų agentūros projektas; erdvėlaivis startavo iš Žemės 1997 metais ir aplink Saturną skrieja nuo 2004 metų.
Erdvėlaivio energija jau gerokai išsekusi, tad mokslininkai nusprendė geriau baigti misiją, negu rizikuoti, kad erdvėlaivis pataikytų į kurį nors Saturno mėnulių ir pridarytų juose žalos, – mat spėjama, kad po tų mėnulių, pirmiausia Encelado, paviršiumi esančiuose vandenynuose gali būti gyvybės ir tai būtų įdomu ateityje ištirti.
Enceladas veikiausiai pasižymi visomis gyvybei būtinomis sąlygomis. Per JAV kosmoso agentūros vaizdo konferenciją balandžio 12 dieną, kai buvo pristatyti kosminio zondo „Cassini“ tyrimų rezultatai, pranešta, kad aparatas aptiko vandenilio molekulių vandens garų pliūpsniuose, sklindančiuose iš plyšių Encelado paviršiuje.
Šis mažas Saturno palydovas yra sukaustytas storų ledo šarvų, po kuriais, kaip manoma, plyti skystas vandenynas.
„Cassini“ rugsėjį tikriausia bus nukreiptas į Saturno atmosferą ir joje sudegs. Sprendimas užbaigti misiją buvo priimtas dar 2010 metais.
