Pasiūlyta kitokia panspermijos teorija: naujas požiūris į tai, kaip kosmose plinta gyvybė ()
Gali būti, kad gyvybė kosmose plinta iš vienos planetos į kitą, gal net iš vienos žvaigždžių sistemos į kitą. Ši teorija vadinama panspermija. Dabar pasiūlyta nauja jos atmaina, kuri remiasi tarpplanetinėmis ir tarpžvaigždinėmis dulkėmis ir jų sąveika su planetų atmosferomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dulkės, pasiekiančios atmosferą iš kosmoso, juda didžiuliais greičiais.
Žemėje jas matome kaip krentančias žvaigždes – mikrometrinė dulkelė palieka ryškų žybsnį, centimetrinis akmenukas – ugnies juostą. Taigi dulkės viršutiniams atmosferos sluoksniams suteikia labai daug energijos ir taip gali sustiprinti medžiagos pabėgimą iš atmosferos į kosmosą.
Atmosferos viršuje yra ne tik atomų ir paprastų molekulių, bet ir sudėtingų junginių, reikalingų gyvybei formuotis, biologinių procesų pėdsakų ir netgi gyvų mikroorganizmų. Taigi jie – bent jau esantys 150 km aukštyje ir aukščiau virš Žemės paviršiaus – irgi gali išlėkti į kosmosą dėl kosminių dulkių poveikio.
Tokie objektai vėliau gali nuskrieti iki kitos planetos ir į ją nunešti žemišką gyvybę.
Senovėje kažkas panašaus galėjo įvykti ir priešinga kryptimi, t. y. gyvybė ar jos užuomazgos atkeliauti į Žemę iš kitų planetų (galbūt Marso) atmosferų.
Seniau buvo manoma, kad tokį poveikį gali turėti tik asteroidų smūgiai.
Tyrimo rezultatai arXiv.
