Ką darė NASA, kai neturėjo kompiuterių? Samdė moteris, o jos darydavo tiesiog stebuklus (Video) (1)
Norėdami nuskraidinti žmones į kosmosą, neapsieisime be patyrusių mokslininkų ir sudėtingų techninių įrenginių, įskaitant galingus kompiuterius, pagalbos. Bet štai prieš 60 metų mums įprastų kompiuterių NASA dar neturėjo. Vietoje jų sudėtingus skaičiavimus atlikdavo būrys gabių matematikių, apsirūpinusių pieštukais ir paprasčiausiomis skaičiavimo mašinėlėmis, teigiama „Mokslo sriubos“ pranešime.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Moterų-skaičiuotojų darbas būdavo nepakeičiamas pačiuose įvairiausiuose projektuose: pradedant lėktuvų bandymais Antrojo pasaulinio karo metais, baigiant pirmosiomis kosmoso programomis.
NASA tyrimų centruose dirbusios moterys sukūrė ištisus skaičiavimo metodus, pritaikytus būtent aeronautikai ir kosmoso tyrimams – tuo metu dar ganėtinai naujoms mokslo sritims.
Skaičiuotojos itin sparčiai ir tiksliai apdorodavo šūsnis duomenų, surinktų įvairių bandymų metu, taip gerokai palengvindamos darbą skrydžius į kosmosą planuojantiems inžinieriams.
Katherine Johnson – viena iš labiausiai nusipelniusių skaičiuotojų komandos narių. Nekreipdama dėmesio į tuo metu dar egzistavusią rasinę segregaciją, afroamerikietė matematikė sugebėjo tapti nepakeičiama aukščiausio lygio NASA specialistų kolege. Būtent ji tiksliai apskaičiavo pirmojo amerikiečių astronauto Alano Shepardo skrydžio į kosmosą trajektoriją.
Kiek vėliau, jau atsiradus pirmiesiems kompiuteriams, gabiai matematikei buvo patikėta patikrinti šių naujų mašinų skaičiavimus, mat ne visiems jie kėlė pasitikėjimą.
K. Johnson savo genialiais matematiniais sugebėjimais prisidėjo ir prie pirmųjų žmonių skrydžio į Mėnulį bei „Space Shuttle“ kosmoso programos įgyvendinimo. Už visus šiuos nuopelnus 2015 metais jai buvo įteiktas prestižinis Prezidento laisvės medalis – aukščiausias JAV civiliams asmenims skiriamas apdovanojimas.
