Surasta turbūt pati seniausia Paukščių Tako žvaigždė: ji jau seniausiai turėjo būti susprogusi, o dabar paaiškėjo, kaip išgyveno ir kuo skiriasi nuo Saulės ()
Pirmosios žvaigždės susiformavo praėjus maždaug 100 milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Tyrinėti jas tiesiogiai praktiškai neįmanoma, nes didžioji jų dalis gyveno palyginus neilgai ir jau labai seniai sprogo supernovomis ar pavirto baltosiomis nykštukėmis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau dabar atrasta greičiausiai seniausia Paukščių Tako žvaigždė. Ją nuo mūsų skiria tik 2300 parsekų (palyginimui atstumas iki Galaktikos centro yra apie 8300 parsekų).
Žvaigždė, kaip ir daugelis kitų labai senų žvaigždžių, skrieja Paukščių Tako hale – sferiškoje mažo tankio struktūroje, gaubiančioje diską. Žvaigždės masė siekia apie 70% Saulės masės – dėl to ji ir išgyveno iki šių dienų, nes mažesnės žvaigždės gyvena ilgiau.
Įdomu tai, kad žvaigždės paviršiaus temperatūra yra keliais šimtais laipsnių didesnė, nei Saulės – sunkesnių už helį cheminių elementų nebuvimas reiškia, kad ji ne taip efektyviai spinduliuoja energiją į aplinką ir yra karštesnė.
Geležies žvaigždėje yra apie milijoną kartų mažiau, nei Saulėje, o štai anglies – tik apie 6 kartus mažiau.
Detalesnis tokių žvaigždžių tyrimas padės suprasti, kaip Visata prisipildė už helį sunkesniais cheminiais elementais, kurie buvo sukurti būtent žvaigždėse, o ne Didžiojo sprogimo metu.
Tyrimo rezultatai arXiv.
