Užfiksuotas dar vienas paslaptingas radijo žybsnis iš kosmoso - šis dar keistesnis nei ankstesni ()
Astronomai užfiksavo dar vieną mįslingą, galingą bei greitą radijo žybsnį iš kosmoso, kuris į Žemę atskriejo iš nežinomo šaltinio. Jei tai dar neatrodo keista – konkrečiai šis signalas yra dar ir labai žemo dažnio ir siekia vos 580 megahercų, kas yra 200 MHz mažiau, nei koks nors kitas užfiksuotas panašus signalas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei iki šiol nieko negirdėjote apie greituosius radijo žybsnius (angl. fast radio burst, FRB) – tai yra vieni griausmingiausių ir paslaptingiausių reiškinių Visatoje. Per daugmaž milisekundę jie gali sugeneruoti tiek energijos, kiek 50 milijonų Saulių – ir jų gali būti tiek, kad jie kartojasi kas sekundę.
Problema ta, kad mes vis dar nežinome, kas tai yra. Vienas iš tokių astronomų užfiksuotų signalų pasikartojo du kartus – iš tos pačios nežinomos lokacijos atskriejo du FRB, kas leido daugmaž nustatyti vietą, iš kur jie atsirado (atskleisime paslaptį – ne mūsų galaktikos).
Bet mes tiksliai nežinome, kas šiuos reiškinius sukelia – o gal egzistuoja net du skirtingi FRB, sklindantys iš skirtingų šaltinių. Tačiau iki šiol didžiąja dalimi užfiksuotų signalų atveju tai buvo pavieniai signalai, kas iš tiesų mums suteikia labai mažai informacijos.
O dabar štai ir dar viena paslaptis. Nes pasak „The Astronomers Telegram“, liepos 25 d. radioteleskopai Britų Kolumbijoje ir Kanadoje užfiksavo labai keistą FRB, kuris pagal datą ir laiką buvo pavadintas FRB 180725A. Įdomiausioji dalis – šis signalas atkeliavo itin žemu 580 MHz dažniu, kas tapo pirmuoju užfiksuotu FRB, kurio dažnis buvo mažesnis nei 700 MHz.
“The Astronomers Telegram” yra tam tikras forumas, kuriame savo atradimus skelbia akredituoti astronomai – bet nors čia yra skelbiami ir originalūs atradimai, jie dar nėra recenzuoti, ir nepriklausomos komandos dar nepatvirtino, kad šis signalas yra tikrai iš kosmoso.
Ir gal ir nuskambės kvailai, bet nepamirškime 1998-ųjų, kai tyrėjai manė, kad aptiko naują signalą, atkeliavusį iš kosmoso – bet po 17 metų paaiškėjo, kad jo kilmė yra mikrobangų krosnelė mokslininkų laboratorijoje, kurioje ir buvo padarytas „atradimas“, primena „Science Alert“. Na bet kol kas visi ženklai vis dėlto rodo, kad signalas yra kosminės kilmės, ir tai yra labai naujas ir labai įdomus FRB atradimas.
„Šie dalykai nutiko tiek dieną, tiek naktį, ir jų užfiksavimo laikas nesikoreliuoja su jokiais žinomais įvykiais ar reiškiniais vietose, kur jie buvo užfiksuoti“, – sako Kanados Vandenilio intensyvumo žymėjimo eksperimento (angl. Canadian Hydrogen Intensity Mapping Experiment, CHIME) projekto vadovas Patrickas Boyle’as.
Tas kas, mokslininkų manymu, šie signalai galėtų būti? Naujausias pasikartojančių FRB tyrimas siūlo versiją, kad signalų šaltinis yra neutroninė žvaigždė, bet kitos hipotezės siūlo ir juodąsias skyles, pulsarus su juos lydinčiomis žvaigždėmis, sprogstančius pulsarus, blitzarus, gama spindulių žybsnius, atsirandančius iš susiduriančių neutroninių žvaigždžių ir magnetarus, spjaudančius milžiniškus energijos žybsnius. Taip pat vis didėja tikimybė, kad šiems sprogiems reiškiniams egzistuoja daugiau nei vienas paaiškinimas.
O Harvardo fizikas Avi Loebas net yra pasakęs, kad nėra neįmanoma, jog šie signalai atsklinda iš ateivių kosminių laivų variklių pliūpsnių. Ką tikrai žinome – kad jie pasižymi pakankamai plačiu dažnių spektru ir, atrodo, atsklinda iš labai toli, tikėtina – iš už milijardų šviesmečių. Kas sufleruoja, kad kas šiuos reiškinius bekeltų, jis turėtų turėti labai didelį energetinį užtaisą.
Priklausomai nuo to, kas yra tikrasis jų šaltinis – ir jei mes patobulintume savo galimybes juos fiksuoti bei suvokti jų kilmę – šie reiškiniai galbūt atskleistų Visatos kilmės užuominas ir mįslingąją Rejonizacijos epochą – laikus, kai ankstyvaisiais Visatos laikais tarpžvaigždinė terpė (daugiausia vandenilis) tapo jonizuota.
Parengta pagal „Science Alert“.
