Aplink mūsų planetą skrieja ne tik Mėnulis - mokslininkai susidomėjo kitais mūsų planetos palydovais, apie kuriuos daugelis žmonių nė nežino ()
Žemė turi vieną nuolatinį palydovą – Mėnulį, tačiau reguliariai aplink mus skraido ir įvairūs minimėnuliai. Tai yra mažyčiai, kelių metrų skersmens asteroidai, kuriam laikui gravitaciškai surišti su Žemės-Mėnulio sistema.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol kas aptiktas tik vienas toks pakeleivis, bet teoriškai skaičiuojama, kad jų vienu metu gali būti dešimtys. Kol kas juos aptikti sudėtinga dėl mažo dydžio ir greito judėjimo, bet netolimoje ateityje teleskopai, tokie kaip Čilėje statomas LSST, turėtų reikšmingai pakeisti situaciją. Aptikus daug minimėnulių, bus galima juos tyrinėti ir iš arčiau: nuskristi iki tokio objekto užtruktų vos kelias dienas.
Minimėnulių tyrimai reikšmingai prisidėtų prie Saulės sistemos mažųjų kūnų pažinimo. Priešingai nei meteoritai, jie nėra sąveikavę su atmosfera, todėl juos galima tyrinėti natūralioje ilgalaikėje aplinkoje. Mažas atstumas ir trumpas skrydžio laikas leistų į Žemę pargabenti didelius uolienų mėginius, kuriuos būtų galima tyrinėti laboratorijose.
Be to, minimėnuliai būtų puiki platforma bandomosioms asteroidų kasinėjimo misijoms – net jei juose naudingų išteklių nėra daug, lengvas pasiekimas leistų išbandyti technologijas prieš siunčiant jas į tolimesnes keliones. Komerciniai ir moksliniai tikslai galėtų pasitarnauti vieni kitiems – jungtinės kasinėjimo ir tyrimų misijos būtų ir pigesnės, ir efektyvesnės.
Perspektyvos apžvelgiamos straipsnyje, publikuotame žurnale „Frontiers in Astronomy and Space Sciences“.
