Tokios juodosios skylės mokslininkai dar nebuvo aptikę - tai keičia supratimą apie galaktikas ir juodąsias skyles ()
Dauguma, o gal ir visos, galaktikos centre turi supermasyvią juodąją skylę. Pastarųjų masės matuojamos milijonais-milijardais Saulės masių, bet sudaro tik nedidelę motininės galaktikos masės dalį. Įprastai galaktika už juodąją skylę masyvesnė 300-500 kartų. Bet kartais randama reikšmingų nukrypimų nuo šios taisyklės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Štai dabar paskelbta, kad mažoje Krosnies (Fornax) UCD3 galaktikoje esanti juodoji skylė sudaro 4% visos galaktikos masės.
Fornax UCD3 – jos pavadinimas reiškia „ypatingai kompaktiška nykštukė“ (ultra-compact dwarf) yra gerokai mažesnė už Paukščių taką – jos žvaigždžių bendra masė nesiekia 70 milijonų Saulės masių; mūsų Galaktikoje žvaigždžių yra apie 200 milijardų Saulės masių.
UCD3 skersmuo siekia vos kelis šimtus parsekų, irgi gerokai mažiau nei Paukščių tako 30 kiloparsekų. O štai išmatuota juodosios skylės masė yra 3,3 milijono Saulės masių, nedaug mažiau nei mūsiškės 4,3 milijono.
Tai nėra pirmas toks radinys – žinomos dar trys ultrakompaktiškos nykštukės, kurių juodosios skylės yra netikėtai didelės.
Šie atradimai, bei pernelyg masyvių juodųjų skylių neradimas didesnėse galaktikose, aiškinamas hipoteze, kad ultrakompaktiškos galaktikos atsiranda iš didesnių, kai didžiąją jų žvaigždžių dalį nutraukia greta praskrendančios masyvesnės galaktikos gravitacija.
Tyrėjai dabar tikisi šią hipotezę patikrinti sistemingai ieškodami pernelyg masyvių juodųjų skylių truputį didesnėse elipsinėse nykštukinėse galaktikose.
Tyrimo rezultatai arXiv.
