Bazė Mėnulyje - kaip pagelbės ledas, kodėl netinka Saulės jėgainės ir reikės branduolinių reaktorių (3)
Nors kalbant apie žmonių skrydžius į kosmosą artimiausiais dešimtmečiais, dažniausiai minimas Marsas, nereikėtų pamiršti ir Mėnulio. Nuolat gyvenamų tyrimų stočių įrengimas mūsų palydove būtų puiki galimybė išbandyti naujas technologijas, ištirti poveikį žmonių sveikatai ir daug geriau pasiruošti tolimesnėms misijoms.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žmonių grįžimo į Mėnulį planus rengia ir NASA, ir kitos kosmoso agentūros. Bet kaip galėtų atrodyti tokių stočių įrengimas?
Nagrinėjant perspektyvas, galima remtis Antarktidos tyrimų stočių patirtimi. Mėnulyje, kaip ir Antarktidoje, yra vandens ledo, todėl vandens ir netgi erdvėlaivių kuro gabentis iš Žemės nebūtina. Tačiau reikės statybinių medžiagų, įvairios įrangos bei energijos gamybos priemonių.
Energiją gauti iš Saulės Mėnulyje sudėtinga, nes naktys ten trunka dvi savaites, taigi geriau naudoti branduolinius reaktorius – vėlgi naudojantis Antarktidos patirtimi.
Pirmieji skrydžiai, pavyzdžiui naudojant SpaceX Falcon Heavy raketas, galėtų gabenti po 10 tonų įrangos, kuri būtų panaudota ledui ištirpdyti, vandeniui ir kurui gaminti, bet autonomiškai bazės statybai. Žmonės skristų tik vėliau, kai jau būtų kur gyventi.
Apie panašius planus kalba ir NASA, taigi gali būti, kad autonomiškai statomas stotis Mėnulio paviršiuje pamatysime per artimiausią dešimtmetį.
