Jie nekelia ragelio - kodėl mums niekaip nesiseka susisiekti su nežemiška gyvybe? (12)
Kosmosą tyrinėjame jau kurį laiką, tačiau dar niekam nepavyko susisiekti su gyvybe iš kitos planetos. Tai verčia svarstyti, ar mes esame vieninteliai gyvi padarai milžiniškame, nesibaigiančiame kosmose? Jei kažkur egzistuoja daugiau pažengusi civilizacija, kodėl ji mūsų neaplanko arba neatsiunčia kokios nors žinutės? Na, mokslininkai jau gan seniai bando atsakyti į šį klausimą, vienas iš atsakymų – kad ateiviai mus paprasčiausiai ignoruoja, tik, kodėl?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kovo 18 dieną pelno nesiekianti organizacija „Messaging Extraterrestrial Intelligence“ (METI) (liet. „Pranešimai už Žemės ribų esančiai gyvybei“), suorganizavo renginį Paryžiuje, kuriame dalyvavo apie 60 mokslininkų iš viso pasaulio. Renginio tikslas – sugeneruoti idėjų, kaip būtų galima susisiekti su nežemiškomis gyvybės formomis. Ilgainiui išsirutuliojo ne nauja, bet įdomi ir šiek tiek net bauginanti idėja, kad ateiviai mus paprasčiausiai ignoruoja, nes esame jų sukurtame galaktiniame zoologijos sode.
Mokslininkai šiame susitikime diskutavo apie „Didžiąją tylą“, kuri ir bando atsakyti į klausimą kodėl ateiviai su mumis dar nesusisiekė, o vienas iš atsakymų šioje teorijoje yra „zoologijos sodo hipotezė“. Ji pirmą kartą buvo pasiūlyta praėjusio amžiaus 8-ąjame dešimtmetyje ir paaiškinta taip: „Žemė gali būti ta planeta, kurią stebi „galaktikos zoologijos sodo prižiūrėtojai“ ir jie patys sąmoningai neleidžia mums jų surasti“, – rašoma žurnale „Forbes“.
„Kai bandome geriau suprasti savo Visatą, klausimas, ar joje esame vieninteliai gyvi padarai, yra neišvengiamas“, – teigė renginyje dalyvavęs Paryžiaus nacionalinio gamtos istorijos muziejaus profesorius Florencas Raulinas-Cerceau.
Žinoma, idėja, kad Žemė yra vienintelė planeta visoje Visatoje, kurioje sugebėjo užsimegzti gyvybė – daugeliui nėra labai tikėtina. Dėl to italų fizikas Enrico Fermi, 1950 metais suformulavo „Fermi paradoską“, kuriame kalbama, kad didelės nežemiškų gyvybių egzistavimo tikimybės visai neatitinka to, kad neturime jokių įrodymų, susijusių su ateiviais.
Pats E.Fermi nesulaukė pirmųjų egzoplanetų atradimo, nes tai įvyko keletas amžių po jo mirties. 2014 metais NASA „Kepler“ kosmoso teleskopas patvirtino, kad egzistuoja daugybė kitų pasaulių už mūsų Saulės sistemos ribų, o neseni atradimai šį skaičių padidino dar keliais tūkstančiais. Tačiau nepaisant to, kad randame tiek daug tolimų ir netyrinėtų planetų – visi reikalai su ateiviai stovi vietoje, kaip stovėjo ir E.Fermi laikais.
Ar mus stebi ateiviai?
Vieni mokslininkai aiškina, kad ateiviai apie Žemę žino ir stebi mus tarsi gyvūnus zoologijos sode. Šiuo atveju, žmonės turėtų ieškoti būdo kaip su šiais stebėtojais susisiekti ir parodyti, kad mes nesame kokia nors primityvi gyvybės rūšis.
Pavyzdžiui, jei zebras, laikomas zoologijos sode, mums parodytų, kad sugeba užrašyti skaičius, juk pergalvotume zebrų kognityvinius sugebėjimus ir juos laikytume daug protingesniais gyvūnais nei anksčiau. Kitaip sakant, į tai turėtume kaip nors reaguoti, todėl, galbūt, ateiviai irgi pasirinktų sureaguoti ir užmegztų su mumis kontaktą.
Na, bet jei mes vis dėl nesame didžiulio zoologijos sodo dalis, yra kitas paaiškinimas. Galbūt kada nors ateiviai mus įvertino ir paprasčiausiais paskelbė „karantiną“, taip uždrausdami su mumis bendrauti bet kokioms kitoms gyvybės formoms. Žinoma, reikia nepamiršti, kad ateiviai gali mus ignoruoti ir dėl mūsų pačių gerovės.
Susitikime nebuvo apsieita ir be tokių idėjų, kuriose sakoma, kad ateiviai gali gyventi kokioje nors tolimoje planetoje giliai po ledu ir paprasčiausiai neužfiksuoti mūsų siunčiamų signalų. Kita idėja, kad jie po ledu gali būti įkalinti, nes kažkada paviršiuje jų gyvavusi civilizacija paprasčiausiai susinaikino. Be to, toks scenarijus gali ištikti ir žmones, jei nenustosime be perstojo naudoti ribotus gamtos išteklius.
Na, o galbūt jei norime sulaukti žinučių iš ateivių mums paprasčiausiai reikia likti kantriems ir laukti. Juks Žemė yra kažkur 4,6 mlrd. metų senumo, o nežemiškos gyvybės pradėjome ieškoti tik prieš 100 metų.
Parengta pagal „Science Alert“
