Labai stiprus žybsnis, kurio niekas nelaukė - dešimt kartų ryškiau, nei bet koks ankstesnis Saulėje užfiksuotas žybsnis ()
Visos žvaigždės yra aktyvios – kartais sužimba žybsniais. Kuo žvaigždė mažesnė, tuo silpnesni ir jos žybsniai, nors žybsnių energijos ir vidutinio spinduliuotės intensyvumo santykis mažoms žvaigždėms yra didesnis. Taigi labai mažų žvaigždžių, kurių masė nedaug viršija minimalią 8% Saulės masės ribą, reikalingą termobranduolinėms vandenilio reakcijoms palaikyti, žybsniai turėtų būti ir blausūs, ir reti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet štai viena tokia maža žvaigždė neseniai sužibo dešimt kartų ryškiau, nei bet koks ankstesnis Saulėje užfiksuotas žybsnis. Šios žvaigždės paviršiaus temperatūra nesiekia 2000 laipsnių (Saulės temperatūra yra 5700 laipsnių); jos masė tiksliai nežinoma, bet turėtų būti apie 8% Saulės masės, o gal net mažiau, taigi gali būti, kad objektas net nėra žvaigždė, o tik rudoji nykštukė.
Ir visgi joje 2017 metų rugpjūtį įvyko žybsnis, kurio metu objekto šviesis išaugo 10 tūkstančių kartų. Žybsnio metu išspinduliuota maždaug tiek energijos, kiek Saulė iš viso išspinduliuoja per sekundę – skamba nedaug, bet reikia nepamiršti, kad žybsnį sudaro energingi (ultravioletiniai ir rentgeno) fotonai. Užfiksuoto žybsnio energija dešimt kartų viršija didžiausio žinomo Saulės žybsnio išspinduliuotą energiją.
Šis atradimas parodo, kad net ir tokie maži objektai gali būti labai aktyvūs. Kodėl kilo šis žybsnis, nežinome, bet šie rezultatai padės patikrinti ir patobulinti žvaigždžių struktūros modelius, o tobulesni modeliai leis geriau prognozuoti ir mūsų Saulės aktyvumą.
Tyrimo rezultatai arXiv.
