Panašu, kad ateinantis dešimtmetis bus labai įdomus: NASA jau planuoja nuo 2020 metų pradėti siųsti į Mėnulį įrangą būsimiems išsilaipinimams ()
Jungtinės Valstijos planuoja pirmąkart nuo 8-ojo dešimtmečio nuskraidinti į Mėnulį įrangos, ruošiantis astronautų skrydžiui į mūsų planetos palydovą, turintį įvykti 2024 metais, penktadienį pranešė NASA.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV kosmoso agentūra pasirinko amerikiečių bendroves „Astrobotic“, „Intuitive Machines“ ir „Orbit Beyond“, kad jos išsiųstų į Mėnulį prietaisų ir kitos mokslinės įrangos pagal programą „Artemis“.
Prezidento Donaldo Trumpo administracija ketveriais metais paankstino planuojamą žmonių sugrįžimą į Mėnulį. Dabar numatoma, kad tai įvyks 2024 metais.
Kiekviena bendrovė yra suprojektavusi skirtingų dydžių nusileidimo modulius: vienas iš jų yra aukštas, o kiti du – kompaktiškesni.
Šie moduliai turi nugabenti 27 nedidelius NASA įrangos krovinius. Tarp planuojamos nuskraidinti įrangos esama prietaisų, rinksiančių informaciją, turinčią vėliau padėti astronautams nusileisti, orientuotis ir apsisaugoti nuo spinduliuotės.
„Orbit Beyond“ modulis iki 2020 metų rugsėjo nusileis Lietų jūra vadinamos lavos lygumos viename iš kraterių. Jį į kosmosą iškels viena iš bendrovės „SpaceX“ raketų „Falcon 9“.
„Intuitive Machines“ 2021 metų liepą mėgins nutupdyti savo modulį Audrų vandenyne – iš Žemės gerai matomame tamsiame Mėnulio paviršiaus darinyje. Šį skrydį taip pat padės surengti „SpaceX“.
Pitsbergo mieste įsikūrusi „Astrobotic“ ketina iki 2021 metų liepos surengti misiją į Mirties ežere – viename dideliame krateryje – bet dar nepasirinko nešančiosios raketos.
Kad būtų sukonstruoti šie nusileidimo moduliai, NASA kiekvienai iš bendrovių skyrė po 77-97 dolerių (69–87 mln. eurų).
„Ateinančiais metais mūsų pirminiai mokslo ir technologijų tyrimai bus vykdomi Mėnulio paviršiuje. Jie padės suteikti paramą po penkerių metų pasiunčiant į Mėnulį pirmąją moterį ir dar vieną vyrą“, – sakė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as.
„Investicijos į šias komercines nutupdymo paslaugas taip pat yra dar vienas tvirtas žingsnis kuriant komercinę kosmoso ekonomiką už žemosios Žemės orbitos ribų“, – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos vėliausią astronautų įgulą į Mėnulį nuskraidino 1972 metais, kai įvyko paskutinioji „Apollo“ misija.
Vėliau NASA pasiuntė skrieti aplink Mėnulį ne vieną zondą. Šiuo metu tebeveikia du iš jų: „Lunar Reconnaissance Orbiter“ ir ARTEMIS.
Kinija savo ruožtu pastaraisiais metais pasiuntė į Mėnulį du kibernetinius aparatus: vienas mėnuleigis nusileido 2013 metais, o kitas šių metų sausį nutūpė iš Žemės nematomoje Mėnulio pusėje.
Šiuo metu zondas „Chang'e 4“ ir jo nugabentas mėnuleigis „Yutu 2“ yra vieninteliai Mėnulio paviršiuje veikiantys aparatai.
