Kaip Žemės spalva išduoda apie gyvybę - tas pats vyksta ir su nežemiška gyvybe? ()
Vienas iš būdų, kaip galėtume aptikti gyvybės turinčią egzoplanetą, yra jos spalva. Štai Žemės spalva, gaunama stebint iš kosmoso, yra labai akivaizdžiai nulemta gyvybės: spektre matyti deguonies bei ozono pėdsakai, taip pat raudonos spinduliuotės atspindžio signalas, atsirandantis dėl chlorofilo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Raudonų spindulių atspindėjimas apsaugo Žemės augmeniją nuo perkaitimo; jo neįmanoma paaiškinti negyvybiniais procesais.
Dabar pristatytas modelis, kuriuo nagrinėjamas Žemės spalvos kitimas laikui bėgant. Iki šiol Žemės spalva buvo apskaičiuota tik pastariesiems pusei milijardo metų, kai sausumoje buvo daug augalų. Tačiau gerokai anksčiau sausumoje dominavo kerpės, dar anksčiau vandenynus dažė melsvabakterės. Ir vieni, ir kiti organizmai turėjo chlorofilo, todėl raudonos šviesos atspindžiai turėjo išlikti.
Įvertinus šiuos pokyčius galima numatyti, kokia Žemės spalva buvo pastaruosius du su puse milijardo metų – daugiau nei pusę planetos amžiaus. Žinodami Žemės spektro savybes, galėsime geriau tyrinėti ir egzoplanetas bei ieškoti ten galbūt egzistuojančios gyvybės pėdsakų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Astrophysical Journal.
