Turbūt karščiausias šių metų astronominis atradimas: NASA aptiko tris naujas planetas – tarp jų ir pasaulį, dar neregėtą mūsų pačių saulės sistemoje ()
Mokslininkai teigia, kad aptikta naujoji planeta kartu su kitomis yra „tikras Disneilendas“ tyrinėtojams, ieškantiems nežemiškų pasaulių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA aptiko tris naujas planetas – tarp jų ir pasaulį, dar neregėtą mūsų pačių saulės sistemoje, rašo independent.co.uk.
Paslaptingosios planetos, skriejančios sistemoje TOI-270, atrodo kaip „trūkstama grandis“ ir gali tapti didžiule dovana tyrinėtojams, ieškantiems nežemiškų pasaulių. Visos trys planetos sukasi aplink žvaigždę, esančią vos už 73 šviesmečių nuo mūsų. Jos yra vienos artimiausių mums egzoplanetų – ir vienos mažiausių.
Tyrinėtojai jas aptiko naudodamiesi NASA egzoplanetų paieškos palydovu (TESS), kuris buvo paleistas į kosmosą 2018 m. ir nuo to laiko žvalgo visatą, ieškodamas žvaigždžių ir planetų, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė.
TOI-270 turi uolėtą „super Žemę“, kuri yra truputį didesnė už mūsų planetą, ir dvi kiek stambesnes dujines planetas. Taigi jas galima laikyti „trūkstama grandimi“, įsiterpusia tarp smulkesnių uolėtų pasaulių, tokių kaip mūsų Žemė arba Marsas, ir gerokai didesnių dujinių planetų, tokių kaip Saturnas ir Jupiteris.
Mokslininkai tikisi išnagrinėti šią saulės sistemą, kad suprastų, kodėl tokio didumo pasaulių yra tiek mažai, taip pat – kad išsiaiškintų, kaip mūsiškėje saulės sistemoje atsirado planetos.
„TOI-270 netrukus mums leis išstudijuoti „trūkstamą grandį“ tarp uolėtų Žemės tipo planetų ir dujinių miniatiūrinių Neptūnų, nes čia visi tie tipai susiformavo toje pačioje sistemoje“, – teigia tyrimo vadovas Maximilianas Guntheris iš Masačiusetso technologijos instituto.
Kartu su Žemės tipo egzoplaneta aptikti ir du dujiniai pasauliai, vos dvigubai didesni už mūsiškį. Vienas iš jų, labiausiai nutolęs nuo žvaigždės, yra temperatūros diapazone, kuris, kaip manoma, galėtų leisti išsivystyti nežemiškai gyvybei – tačiau to pasaulio atmosfera greičiausiai bus tokia tiršta ir tanki, kad jame bus kaupiama daug šilumos, o jo paviršius greičiausiai pasirodys per šiltas gyventi.
Mokslininkai tikisi sužinoti kuo daugiau apie šiuos sąlyginai artimus pasaulius. Jų žvaigždė, tokių neįprastų pasaulių šeimininkė, yra ne tik artima mūsų saulės sistemai, bet ir neįprastai ryški, be jokių saulės pliūpsnių ir audrų, kurios kartais gali sutrukdyti stebėjimą.
„TOI-270 yra tikras egzoplanetų mokslo Disneilendas ir viena iš pirmųjų sistemų, kurias atrado TESS“, – teigia M. Guntheris. „Tai nepaprasta laboratorija dėl daugybės priežasčių – ji sudeda visas varneles.“
Šioje saulės sistemoje gali būti ir daugiau dar neatrastų planetų, teigia mokslininkai. Nors planetos yra įdomios pačios savaime, jos, kaip teigia tyrinėtojai, taip pat jungiasi į „rezonansinę grandinę“. Tai reiškia, kad jų orbitos yra išsidėsčiusios tvarkingais intervalais, atitinkančiais sveikuosius skaičius, o tai savo ruožtu reiškia, kad jos „rezonuoja“ viena su kita.
„TOI-270 planetos išsirikiavusios tarsi perlai ant siūlo, – aiškina M. Guntheris. – Tai labai įdomus reiškinys, nes jis leidžia stebėti jų dinaminę elgseną. Beveik galima tikėtis, kad, jei planetų yra ir daugiau, kita planeta taip pat bus nutolusi atstumu, santykinai lygiu sveikajam skaičiui.“
Yra atrasta ir daugiau saulės sistemų, kuriose planetos išsidėsto „rezonuojančiu“ santykiu. Mūsiškėje saulės sistemoje Jupiterio mėnuliai taip pat yra išsidėstę šiuo įdomiu būdu.