Balandžio mėnesį Mėnulio paviršiuje sudužo Izraelio kompanijos SpaceIL zondas Beresheet, turėjęs būti pirmasis privataus kapitalo finansuotas Mėnulyje nusileidęs aparatas. Tarp kitų mokslinių eksperimentų Beresheet gabeno ir „Mėnulio biblioteką“ – mažytę talpyklą su daugybe informacijos apie Žemę ir žmoniją. Kartu su informacija ten keliavo ir vandens lokiukai – mažyčiai labai atsparūs gyvūnėliai.

Dabar paskelbtoje analizėje teigiama, kad lokiukai galėjo išgyventi zondo sudužimą. Jau seniau žinoma, kad lokiukai, oficialiai vadinami lėtūnais, yra išskirtinai atsparūs ekstremalioms sąlygoms – gali ištverti -272 laipsnių šaltį ir +150 laipsnių karštį, buvimą beorėje erdvėje ar aukštame slėgyje ir taip toliau.

Mėnulio paviršiaus sąlygomis jie tikrai turėtų išgyventi, galbūt net keletą metų. Apskritai didesnį pavojų jiems kelia klijai ir epoksidinė derva, iš kurių buvo pagaminta jų talpykla zonde, o ne Mėnulio aplinka. Taigi jei lokiukai nesudegė zondo kritimo metu, jie greičiausiai yra gyvi ir dar kurį laiką tokie bus.

Įdomu, kad tai nėra pirmosios žemiškos gyvybės formos, paliktos Mėnulyje: Apollo misijų metu palydove buvo paliktas ne vienas maišas astronautų šlapimo ir išmatų, kuriuose gyvena įvairiausios bakterijos. O lokiukai, deja, yra pasmerkti mirčiai – net jei jie išgyventų iki 2024 metų, kai į Mėnulį turėtų sugrįžti žmonės, NASA Artemis misijos nusileidimo vieta yra arti Mėnulio pietų ašigalio, labai toli nuo Beresheet sudužimo vietos. Nėra jokių planų sugrąžinti į Žemę zondo liekanas ir ištirti, kaip lėtūnai ištvėrė ilgą buvimą Mėnulio sąlygomis.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()