Žadą atimantys vaizdai: ką matytume, jei mūsų palydovas būtų ne Mėnulis, o kitos planetos? (Foto) (2)
Jei kas nors jums pasakytų, kad kokia nors planeta yra 1300 kartų didesnė už Žemę – ar lengvai įsivaizduotumėte realų jos dydį? Arba jei kas nors pasakytų, jog ji nutolusi nuo mūsų per 150 mln. kilometrų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Greičiausiai ne – kadangi suvokti tokius milžiniškus skaičius, kai patys esame tik labai maža dalelė Visatoje, tikrai nelengva.
Be to, šie skaičiai matuoja tik objektus, esančius mūsų Saulės sistemoje – tuo tarpu kalbant apie kitas galaktikas, tokie skaičiai išaugtų šimtus, o gal net tūkstančius kartų.
Kosmoso menininkas Ronas Milleris nusprendė sukurti seriją iliustracijų, kuriose matytųsi, kaip mūsų naktiniame danguje atrodytų kitos planetos – bet jei jos būtų ne už milijonų, o vos už kelių šimtų tūkstančių kilometrų, panašiai kaip Mėnulis.
Savo galeriją jis pradeda gana įprasta nuotrauka: čia danguje matosi Mėnulis virš Mirties slėnio (JAV).
Pirmiausia padariau nuotrauką, o tada apskaičiavau, kiek kita planeta turėtų užimti vietos. Pavyzdžiui, Mėnulis danguje užima 0,5 laipsnio, tuo tarpu Venera – 2. Tai reiškia, kad ji danguje atrodytų keturis kartus didesnė už Mėnulį“, – sakė R. Milleris.
Kitas dalykas, kurį menininkui svarbu nustatyti – kokio pločio turėtų būti nuotrauka.
„Dažniausiai renkuosi 50–60 laipsnių nuotraukas, nes tiek dažniausiai būna įprastoje momentinėje nuotraukoje“, – aiškina menininkas.
Darbas susitelkus į detales
R.Milleris sako, kad astronomija jam patiko visada. Tiesa, jis pripažįsta, kad tam įtakos galėjo turėti vaikystėje matytos naujienos apie pirmąjį į kosmosą paleistą palydovą „Sputnik 1“ – arba Merkurijaus misijos.
„Tuo metu negalėjai nematyti naujienų apie kosmosą ar raketas“, – prisimena R.Milleris.
Tačiau kadangi matematika mokykloje jo netraukė, vyras nusprendė išreikšti savo meilę astronomijai kitų būdu: per meną. Penkerius metus jis buvo ir Nacionalinio oro ir kosmoso muziejaus vadovas.
R.Milleris lygina savo darbą su kriminologų arba paleontologų darbu, kadangi čia viskas susideda iš smulkių detalių – pavyzdžiui, kaulų, fosilijų ir kitokių užuominų, kurios leidžia įsivaizduoti, kaip viskas atrodė praeityje. R.Millerio atveju jis kuria hipotetinius vaizdus – tačiau tam detalių reikia ne ką mažiau.
„Labai svarbus kosmoso menininko darbas yra ir įkvėpimas. Šios profesijos žmonės kosmoso skrydžių istorijoje yra labai svarbūs, mes įkvepiame kitus siekti karjeros astronomijoje ar aeronautikoje“, – sako R.Milleris.
Menininko nuomone, naktinį dangų turėtų pažinti visi. Jis taip mano, kad greičiausiai jaustumėmės daug kuklesni ir mažesni, jei kiekvieną naktį iš dangaus į mus žvelgtų ne Mėnulis, o didžiausia Saulės sistemos planeta Jupiteris.
Parengta pagal „The Atlantic“.
