Kaip jai tai pavyko? Ši studentė jau atrado 17 naujų planetų, o viena gali būti tinkama gyvybei ()
Britų Kolumbijos universiteto (UBC) astronomijos studentė Michelle Kunimoto naudodama duomenis, surinktus iš kosminio NASA Keplerio teleskopo, atrado 17 naujų planetų – įskaitant ir vieną, potencialiai tinkančią gyvybei.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per ketverius metus trukusią misiją Keplerio teleskopas ieškojo planetų – ypač tų, kurios yra vadinamosiose žvaigždžių „gyvenamosiose zonose“, kur uolinės planetos paviršiuje galėtų egzistuoti skystas vanduo.
Tarp naujųjų radinių, paskelbtų „Astronomical Journal“, yra viena tokių ypač retų planetų. Oficialiai pavadinta KIC-7340288 b, M.Kunimoto aptikta planeta yra vos 1,5 karto didesnė už Žemę – pakankamai maža, kad būtų laikoma akmenuota o ne dujinė, kaip kad Saulės sistemos milžinės Jupiteris ar Saturnas – ir yra savo žvaigždės gyvenamojoje zonoje.
„Ši planeta yra maždaug už tūkstančio šviesmečių, tad artimiausiu metu ten nenukeliausime“, – sako fizikos ir UBC astronomijos katedros doktorantė M. Kunimoto. – Bet tai yra tikrai įdomus radinys, nes iki šiol iš Keplerio surinktų duomenų yra patvirtinta tik 15 nedidelių planetų, esančių gyvybinėje zonoje“.
KIC-7340288 b metai trunka 142,5 dienos, o nuo savo žvaigždės ji atitolusi per 0,444 astronominio vieneto (astronominis vienetas – atstumas tarp Žemės ir mūsų Saulės) – t. y. kiek toliau nei mūsų Merkurijus – ir gauna maždaug trečdalį šviesos, kiek Žemė gauna iš Saulės.
Iš kitų 16 rastų naujų planetų mažiausia siekia tik du trečdalius Žemės dydžio – tai viena iš mažiausių planetų, iki šiol atrastų Kepleriu. Likusios jaunosios mokslininkės atrastos planetos siekia iki aštuonių Žemės dydžių.
M.Kunimoto planetų atradime nėra naujokė: siekdama bakalauro laipsnio UBC ji jau atrado keturias. Dabar, čia būdama doktorantūroje ir ieškodama planetų tarp maždaug 200 000 žvaigždžių, kurias stebėjo Keplerio teleskopas, ji panaudojo vadinamąjį „tranzito metodą“.
„Kiekvieną kartą, kai planeta praskrieja priešais žvaigždę, ji blokuoja dalį žvaigždės šviesos ir laikinai sumažina žvaigždės ryškumą, – aiškina M.Kunimoto. – Aptikę šiuos pakitimus, vadinamus tranzitu, galite pradėti kaupti informaciją apie planetą – pavyzdžiui, apie jos dydį ir tai, kiek laiko jai trunka apsisukti apie savo žvaigždę“.
Remiantis jau minėto Keplerio teleskopo duomenimis, mokslininkai dar 2013 m. yra apskaičiavę, kad iš viso mūsų Paukščių tako galaktikoje gali būti iki 40 milijardų planetų, kurios sukasi potencialiai gyvybinėse į Saulę panašių žvaigždžių ir raudonųjų nykštukių zonose. Iki šiol faktiškai tokių planetų surasta 55.
Parengta pagal Britų Kolumbijos universiteto pranešimą.
