Marsas galėjo pagrobti mūsų Mėnulio dvynį: kas vyksta? ()
Tolimas asteroidas, esantis Marso gravitacinio lauko gale, buvo išsamiau ištirtas nei bet kada anksčiau, o iš arti pastebimas neįtikėtinas panašumas į mūsų Mėnulį - toks, kuris kelia įdomių klausimų apie objekto kilmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Aptariamas asteroidas, vadinamas (101429) 1998 VF31, yra dalis visų Trojos asteroidų, besidalijančių Marso orbita.
Trojėnas yra dangaus kūnas, patenkantis į gravitaciniu požiūriu subalansuotus kosmoso regionus šalia kitų planetų, esančių 60 laipsnių kampu priešais ir už jos.
Dauguma Trojos asteroidų, apie kuriuos žinome, dalijasi Jupiterio orbita, tačiau jų turi ir kitos planetos, įskaitant Marsą ir Žemę.
(101429) 1998 VF31 asteroidas seka paskui Marsą, kai jis skrieja aplink Saulę. Šiaurės Airijos Armagho observatorijos ir planetariumo (AOP) astronomai nustatė, kad pastarasis trojėnas skiriasi nuo „L5 Marso“ trojėnų, priklausančių vadinamajai „Eureka“ šeimai.
Naudodami spektografą, pavadintą „X-SHOOTER“ ant Europos pietinės observatorijos 8 m labai didelio teleskopo (VLT) Čilėje, komanda ištyrė, kaip „Eureka“ asteroidų šeimoje saulės šviesa atsispindi nuo 101429 ir L5 giminaičių. Dabar atrodo, kad 101429 ir „Eureka“ šeima nėra giminingi, o spektrinė analizė rodo 101429 asteroidą esant daug arčiau namų.
„Atrodo, kad šio konkretaus asteroido spektras yra beveik negyvas žiedas toms Mėnulio dalims, kur yra atviras pagrindas, pavyzdžiui, krateriai ir kalnai“, – aiškina AOP astrochemikas Galinas Borisovas.
Nors kol kas negalime būti tikri, kodėl taip yra, tyrinėtojai sako, kad tikėtina, jog šis Marso trojėnas atsirado kažkur toli nuo Raudonosios planetos, o 101429 buvo „relikvinis fragmentas iš pradinės kietos Mėnulio plutos“.
Jeigu tai tiesa, kaip seniai prarastas Mėnulio dvynys tapo trojėnu, susietu su Marsu?
„Ankstyvoji Saulės sistema labai skyrėsi nuo tos, kurią matome šiandien“, – aiškina pagrindinis tyrimo autorius, AOP astronomas Apostolos Christou.
„Erdvė tarp naujai suformuotų planetų buvo pilna šiukšlių, o susidūrimai buvo įprasti. Dideli asteroidai nuolat daužėsi į Mėnulį ir kitas planetas. Tokio susidūrimo skeveldra galėjo pasiekti Marso orbitą, kai planeta vis dar formavosi ir buvo įstrigusi savo trojėnų debesyje“.
Tai patraukli idėja, tačiau mokslininkai teigia, kad tai nėra vienintelis 101429 praeities paaiškinimas. Taip pat įmanoma ir galbūt labiau tikėtina, kad šis trojėnas yra Marso fragmentas, kuris susidarė panašaus įvykio metu, arba tai gali būti tiesiog įprastas asteroidas, kuris dėl Saulės spinduliuotės ir Žemės atmosferos atrodo panašus į Mėnulį.
Tolesni stebėjimai su dar galingesniais spektrografais gali padėti daugiau sužinoti apie šį kosmoso tėvystės klausimą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Icarus“.