Ne paslaptis, kad kosmosas yra nepaprastai keistas, tačiau kiekvienais metais astronomai atranda naujus keistus objektus ir reiškinius. Nuo ekstremalių egzoplanetų ir žvaigždžių, supermagnetų, ir nepaaiškintų radijo signalų, pateikiame 10 keisčiausių astronominių atradimų, kurie šiais metais sukrėtė mūsų (ir mokslininkų) protus.

10. Planeta, kurioje lyja... išsilydžiusiais akmenimis

K2-141b yra uolinga super-Žemės tipo egzoplaneta, turinti labai panašų į Žemės ciklą. Kaip ir mūsų planetoje, joje yra skystų vandenynų, kurie išgaruoja į debesis, tada kondensuojasi ir vėl krinta į paviršių kaip lietus. Bet šiame cikle dalyvauja ne vanduo – visa tai vyksta su išsilydžiusia uoliena.

Manoma, kad lavos jūros yra padengusios didžiulius K2-141b paviršiaus plotus. Dėl labai arti esančios žvaigždės, planetos paviršiuje yra tokia aukšta temperatūra, kad uolienos išslydo, sukurdamos silicio dioksido atmosferą, kurią viršgarsiniai vėjai neša į naktinę planetos pusę, kur ji atvėsta ir krinta kaip uolėtas lietus.

9. Planeta, kurios nebuvo

„Fomalhaut b“ buvo viena iš pirmųjų atrastų egzoplanetų – ir šiais metais astronomai jos neberado. Komanda, analizavusi dešimtmečio Hablo teleskopo stebėjimus, nustatė, kad tai, kas buvo ryški šviesos dėmė 2004 m., visiškai išnyko iki 2014 m.

Akivaizdu, kad planetos taip lengvai nedingsta be pėdsakų, ir tyrėjai pasiūlė gana įtikinamą paaiškinimą – „Fomalhaut b“ niekada neegzistavo. Na, bent jau ne kaip planeta. Kompiuterinės simuliacijos parodė, kad greičiausiai tai buvo tankus dulkių debesis, susidaręs susidūrus dviem asteroidams ar kometoms, kurie vėliau per dešimtmetį išsisklaidė.

8. Negimusi žvaigždė

Planetos nėra vienintelis dalykas, dingęs be pėdsakų - gigantiška, ryški žvaigždė taip pat neseniai pradingo.

Objektas, anksčiau žinomas kaip šviečianti mėlyna kintanti žvaigždė, buvo Kinmano nykštukinėje galaktikoje maždaug už 75 milijonų šviesmečių. Iki pradingimo, ji švietė maždaug 2,5 milijono kartų ryškiau už Saulę.

Žvaigždė paskutinį kartą buvo pastebėta 2011 m., tačiau kai astronomai vėl pradėjo ją tyrinėti po 9 metų, ji tiesiog buvo išnykusi. Paprastai tokia žvaigždė išnyksta su trenksmu kaip supernova, tačiau panašu, kad ši dingo kaip vaiduoklis, palikdama astronomus suglumusius.

7. Žvaigždė išgyvenusi supernovą

Tęsiant žvaigždžių, turinčių keistus likimus, temą, šių metų pradžioje buvo nustatyta, kad baltoji nykštukė tapo supernova, kurią žvaigždė išgyveno prieštaraudama viskam, ką astronomai manė žinoję.

Žvaigždė turi neįprastą kompoziciją, be vandenilio ar helio, tačiau turi daug anglies, natrio ir aliuminio, kurių baltosiose nykštukėse paprastai nėra. Tai mažytė, tik apie 40 procentų Saulės masės žvaigždė, keliaujanti per galaktiką net 900 000 km/val greičiu.

Vienintelis astronomų paaiškinimas dėl tokių neįprastų žvaigždės charakteristikų yra tai, kad ji kažkaip išgyveno dalinę supernovą. Supernovos metu sudegė vandenilis ir helis, susidarė tokio tipo žvaigždėms nebūdingi cheminiai elementai, sumažėjo jos masė ir įgreitino žvaigždę neįtikėtinu greičiu.

6. Juodoji skylė verčianti žvaigždę į planetą

Visų keisčiausias likimas turėtų ištikti žvaigždę galaktikoje GSN 069. Maždaug per trilijoną metų ši žvaigždė gali virsti į Jupiterį panašia planeta dėl begalinio artimo kontakto su juodąja skyle.

Astronomai pastebėjo ryškius rentgeno spindulių pliūpsnius, vykstančius kas devynias valandas. Atidžiau patyrinėję, jie suprato, kad tai žvaigždė, skriejanti unikalia spirografine orbita  aplink juodąją skylę – blyksniai buvo dėl medžiagos, kuri buvo nušluota nuo žvaigždės paviršiaus kiekvieną kartą, kai ji praskriedavo pro juodąją skylę.

Ši medžiagos praradimas per milijonus metų jau pavertė žvaigždę iš raudonosios milžinės į baltąją nykštukę, o mokslininkai prognozuoja, kad dar po trilijono metų ji gali pakankamai atvėsti, kad taptų planeta.

Tęsinys kitame puslapyje:

5. Kolosalus kosminis krateris

Kaip ir galaktikos ugnikalniai, juodosios skylės kartais įkaista ir skleidžia neįtikėtinus energijos protrūkius, išmušdamos skyles aplinkinėse dujose ir medžiagose. Šiais metais rentgeno ir radijo teleskopai atrado vieną didžiausių visatos matytų „kraterių“.

Panašu, kad didžiulė juodoji skylė Ophiuchus galaktikos spiečiaus centre tam tikru tolimos praeities momentu išmetė milžinišką energijos kiekį – į atsivėrusį „kraterį“ galėjo tilpti penkiolika Paukščių Tako galaktikų.

Didžiulis jo dydis paskatino astronomus iš pradžių atmesti sprogimo galimybę, tačiau tokią teoriją patvirtinta nustačius, kad krateris matomas ir rentgeno, ir radijo bangomis. Energijos kiekis, kurio reikėtų norint palikti tokį tarpgalaktinį pėdsaką, yra nesuvokiamas.

4. Pasikartojantys radijo signalai

Greitasis radijo pliūpsnis (FRB) yra viena didžiausių kosminių paslapčių per pastaruosius dešimtmečius – ir šiais metais padaryti nauji šio reiškinio atradimai.

Dauguma šių signalų yra vienkartiniai įvykiai, trunkantys tik milisekundes, tačiau buvo pastebėta, kad keletas jų kartojasi atsitiktiniais intervalais. Ar bent jau astronomai manė, kad jie buvo atsitiktiniai. 2020 m. pradžioje astronomai atrado vieną FRB, kuris kartojasi 16 dienų ciklu, per kurį maždaug keturias dienas sklinda radijo signalas, o kitas 12 dienų tyli.

Po kelių mėnesių kitas tyrimas atrado dar vieno radijo pliūpsnio ciklą, kuris buvo atidžiai stebimas nuo 2012 m. Aštuonerių metų stebėjimai parodė, kad šis FRB yra 157 dienų ciklo – aktyvus būna 90 dienų, tada tyli 67 dienas.

3. Atrastas greitasis radijo pliūpsnis Paukščių Tako galaktikoje

Didžiausias užuomina apie FRB paslaptį, kuri gali atskleisti jų kilmę, buvo pirmą kartą aptikta kaip FRB signalas  mūsų galaktikoje.

Šių metų balandį astronomai užfiksavo aktyvumą iš magnetaro, ypač tankios neutroninės žvaigždės su galingu magnetiniu lauku. Šis kartu su įprastais rentgeno spinduliais skleidė ryškų radijo bangų pliūpsnį, kuris įtartinai atrodė kaip FRB.

Jau anksčiau buvo manoma, kad magnetarai skleidžia FRB signalus, o šis naujas atradimas šį įtarimą patvirtino.

2. Galingiausias Visatos magnetas

Šiais metais astronomų dėmesį patraukė ir kita neutroninių žvaigždžių rūšis - nustatyta, kad pulsaras turi stipriausią magnetinį lauką, kokį kada nors buvome pastebėję Visatoje.

Astronomai apskaičiavo, kad šio pulsaro magnetinis laukas siekia vieną milijardą teslų (T). Pavyzdžiui, Saulės magnetinis laukas viršija maždaug 0,4 T, o Žemė vos 30 mikroteslų. Vidutinė baltoji nykštukinė žvaigždė gali siekti 100 T, o stipriausias magentinis laukas, kada nors sukurtas laboratorijoje Žemėje, yra 1200 T.

Šio pulsaro 1 milijardo teslų magnetinio lauko pakaktų, kad suskaidytų jus po atomą.

1. Naujausia kosminė paslaptis

Kai FRB yra beveik išaiškinti, atsirado nauja kosminė paslaptis, kurios astronomai negali paaiškinti. „Neįprasti radijo apskritimai“ (ORC) yra nepaaiškinami radijo spinduliavimai, neatitinkantys jokio žinomo objekto ar reiškinio.

Radijo vaizduose iki šiol rasta tik keletas ORC ir jie neskleidžia jokių optinių, infraraudonųjų ar rentgeno spindulių signalų. Astronomai dar negali pasakyti, kiek jie yra toli ar dideli - jie gali būti kelių šviesmečių pločio dėmės, esančios Paukščių Take, arba gali būti už mūsų galaktikos ribų ir būti milijonus šviesmečių dydžio.

Atrodo, kad šie „neįprasti radijo apskritimai“ yra visiškai naujas astronominis objektas, nors jie gali būti susiję su kažkuo, apie kurį mes jau žinome. Bet kokiu atveju bus įdomu stebėti ateinančių metų atradimus apie šią naujausią Visatos paslaptį.

Komentarai (1)