Saulės sistemoje – naujas svečias: aptiko iki šiol neregėto dydžio kometą (Video) ()
Danguje pastebėję naują objektą, po savaitės astronomai nusprendė, kad tai kometa. Saulės sistemoje turime naują svečią – anksčiau nematytą kometą iš Oorto kometoidų debesies.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šis naujas objektas buvo pavadintas kometa birželio 23 d., praėjus vos savaitei nuo tada, kai Čilėje esančios Cerro Tololo observatorijos astronomai padarytose nuotraukose pastebėjo mažytį taškelį, skelbia livescience.com.
Dabar šis taškelis turi pavadinimą – kometa C/2014 UN271, arba Bernardinelli–Bernsteino kometa (ją atradusių Pensilvanijos universiteto magistranto Pedro Bernardinelli ir astronomo Gary Bernsteino garbei). Įspūdingo dydžio kometos plotis gali siekti 100 kilometrų. Šiuo metu nuo Žemės ją skiria atstumas, 20 kartų didesnis už atstumą tarp mūsų planetos ir Saulės. Arčiausiai Saulės kometa priartės 2031 m. sausio 23 d., kai praskries netoli Saturno.
„Turėsime praktiškai 20-imt metų kometai tyrinėti“, – sakė astronomas Peteris Verešas. Jis dirba Harvardo universiteto ir Smithsonian instituto įkurtame Astrofizikos centre bei Mažųjų planetų centre, identifikuojančiame naujas kometas, mažąsias planetas ir kitus nedidelius dangaus kūnus ir apskaičiuojančiame jų orbitas. Jo teigimu, tai jaudinanti galimybė, nes ši kometa greičiausiai yra beveik jokio išorinio poveikio nepatyręs objektas iš Oorto kometoidų debesies – hipotetinio kometų debesies, panašaus dydžio į kiautą, kuris supa Saulės sistemą.
Neatpažintas orbita skriejantis objektas
Bernardinelli–Bernsteino kometa pirmą kartą buvo pastebėta 2014-ųjų tamsiosios energijos kameros archyvuose. P. Bernardinelli ir G. Bernsteinas greitai suprato, kad objektas, atrodęs kaip nieko neišsiskiriantis taškelis, juda. Šis faktas paaiškėjo išanalizavus 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. nuotraukas.
Astronomai savo įžvalgomis pasidalijo su Mažųjų planetų centru, kurio darbuotojai objektą iš pradžių klasifikavo kaip asteroidą arba mažąją planetą, nes jo paviršius, regis, buvo chemiškai inertus. Visgi pranešimas apie naująjį objektą paskatino astronomus mėgėjus nukreipti savo teleskopus į dangų ir kai kurie iš jų pastebėjo „kometos skraistę“ – garų ir dulkių uodegą.
„Jie išsiaiškino, kad objektas yra aktyvus“, – „Live Science“ pasakojo P. Verešas.
Kometos yra aktyvios, nes dėl Saulės spindulių ir Saulės vėjo jų paviršiuje išsiskiria dujų. Tikėtina, kad Bernardinelli–Bernsteino kometos paviršiaus aktyvumas padidėjo per pastaruosius kelerius metus, kometai labiau priartėjus prie Saulės, nurodė P. Verešas, todėl aktyvumas tapo labiau pastebimas.
Ilga kelionė
Mažųjų planetų centro darbuotojai paskaičiavo, kad kometa savo orbitą, kuri yra vertikali Saulės sistemos planetų atžvilgiu, užbaigia maždaug per 5,5 mln. metų. Kometai esant toliausiame taške, nuo Saulės ją skiria beveik šviesmetis. Atsižvelgiant į kometos orbitos ypatumus, greičiausiai ji atskriejo iš hipotetinio Oorto kometoidų debesies.
Tokie objektai kaip Bernardinelli–Bernsteino kometa kadaise tikriausiai buvo Saulės sistemos dalis, sakė P. Verešas, bet dėl sąveikos su didelių planetų, pavyzdžiui, Saturno ir Neptūno, gravitacijos jėga buvo iš jos išsviesti.
Nors kometos istorija nėra tiksliai žinoma, gali būti, kad tai yra pirmoji jos kelionė atgal į Saulės sistemą, pažymėjo P. Verešas. Tokiu atveju mokslininkai turėtų būti itin susidomėję, nes Saulės sistemoje skriejančios trumpo laikotarpio kometos dėl ilgalaikio Saulės poveikio gerokai pakinta ir netenka daug masės. Ilgo laikotarpio kometos, tokios kaip Bernardinelli–Bernsteino kometa, daugiausia keliauja išorine Saulės sistemos dalimi ir beveik nepakinta. Vadinasi, jos yra savotiškos laiko kapsulės, galinčios suteikti naudingos informacijos apie jų susidarymo metu ankstyvojoje Saulės sistemoje buvusias sąlygas.
„Praktiškai kasdien gauname naujų duomenų“, – teigė P. Verešas. Nors kometa vis dar atrodo kaip neaiškus taškelis ir galbūt net ir priartėjusi nesukurs įspūdingo reginio, dideliuose teleskopuose įmontuotais tiksliais instrumentais greitai galėsime aptikti kometos skleidžiamos šviesos pokyčius ir išsiaiškinti, kokios molekulės atsiskiria nuo jos paviršiaus. Šie duomenys gali padėti nustatyti kometos sudėtį.