Pasitelkus radijo bangas aptiktos 4 naujos planetos: stebina ryškiais signalais ()
Naujame tyrime teigiama, kad keturios naujos planetos buvo atrastos po to, kai jų atmosferose pastebėti žybsintys blyksniai, panašus į Žemėje matomas poliarines pašvaistes.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Radijo bangų žybsniai
Pašvaistės susidaro, kai Saulės vėjas – intensyvūs Saulės išmetamų elektringų dalelių gūsiai – atsitrenkia į planetos magnetinį skydą. Žemėje pašvaistės būna netoli šiaurės ir pietų ašigalių, kur stebuklingi spalvų ir šviesos žybsniai nusidriekia per vakarinį dangų.
Tačiau šis malonus šviesos šou yra tik dalis istorijos: astronomai žino, kad kosminis Saulės vėjo ir magnetinių laukų susidūrimas taip pat sukelia ryškius radijo šviesos blyksnius, kurie matomi toli už galaktikos ribų. Už šimtų šviesmečių esančiam stebėtojui Žemės aušros gali atrodyti kaip staigūs, ryškūs radijo energijos sprogimai.
Spalio 11 d. žurnale „Nature Astronomy“ paskelbtame tyrime mokslininkai mano atradę keturias naujas planetas, esančias už 160 šviesmečių nuo Žemės, pastebėję šių planetų atmosferose mirgančius radijo aušrų blyksnius. Jei būsimi tyrimai tai patvirtins, šie keturi svetimi pasauliai bus pirmosios planetos, aptiktos tik radijo bangomis, teigia tyrėjai, o tai gali atverti naują kelią planetų aptikimui mūsų galaktikoje.
Pastebėjo netyčia
Tyrėjai šias potencialias planetas aptiko šiek tiek atsitiktinai, Nyderlanduose esančiu žemo dažnio radijo teleskopu LOFAR (angl. Low Frequency Array) tirdami netoliese esančias raudonųjų nykštukių žvaigždes. Raudonosios nykštukės yra daug mažesnės ir vėsesnės žvaigždės už mūsų Saulę ir, kaip manoma, yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas galaktikoje, rašoma „Live Science“ seserinėje svetainėje Space.com. Šios žvaigždės paprastai turi labai didelius magnetinius laukus ir yra linkusios liepsnoti milžiniškais energijos pliūpsniais, matomais visame elektromagnetiniame spektre.
Tačiau iš 19 tyrėjų aptiktų raudonųjų nykštukių keturios atrodė šiek tiek neįprastos. Šios keistos žvaigždės atrodė labai senos ir magnetiškai neaktyvios, tačiau vis tiek spindėjo ryškiais radijo signalais. Jei šie signalai nebuvo didelių magnetinių žybsnių padarinys, tuomet kas juos galėjo sukelti?
Remdamasi matematiniu modeliu, komanda padarė išvadą, kad keistus radijo signalus greičiausiai sukelia galingas auroros procesas, vykstantis nematytų, neatrastų planetų, skriejančių aplink senas žvaigždes, atmosferose. Pasak tyrimo autorių, šis procesas panašus į pašvaistes Žemėje, kai įkrautas Saulės vėjas susiduria su magnetiniu lauku.
Remdamiesi vien radijo duomenimis, tyrėjai negali būti tikri, kad pasislėpusios planetos yra atsakingos už keistus signalus. Tačiau tai atrodo labiausiai tikėtinas paaiškinimas, „Live Science“ sakė komanda.