Iš kur Žemėje atsirado tiek vandens? Visai ne dėl asteroidų - šaltinis yra kur kas arčiau, nei numanėte ()
Žemė formavosi iš sausų uolienų, nes taip arti Saulės vanduo negalėjo susikondensuoti į ledą. Kol kas nėra iki galo aišku, kaip Žemė prisirinko tiek vandens, kiek turi dabar.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ilgą laiką buvo manoma, jog vandenį atnešė asteroidai, pataikę į Žemę formavimosi pabaigoje, bet vėliau nustatyta, kad asteroiduose esančio vandens izotopinė sudėtis – vandenilio ir deguonies branduoliuose esančių neutronų skaičius – skiriasi nuo žemiškojo. Taip pat žemiško vandens neatitinka ir kometų ledas.
Dabar pasiūlytas problemos sprendimas – vandenį sukūrė Saulės vėjas.
Saulės vėją daugiausiai sudaro protonai – vandenilio branduoliai. Pataikę į uolienas, jie sukelia įvairių cheminių reakcijų. Ištyrę asteroido Itokawos granules, pargabentas Japonijos Hayabusa misijos, mokslininkai rado mineralo olivino grūdelį su daug vandens molekulių paviršiuje. Tikėtina, kad grūdelio paviršių ilgą laiką veikė Saulės vėjas, kurio protonai išplėšė dalį deguonies atomų ir susijungė su jais į vandenį.
Įvertinę asteroido geometriją mokslininkai teigia, kad viename kubiniame metre jo uolienos gali būti iki 20 litrų vandens, sukurto dėl Saulės vėjo poveikio. Į jauną Žemę kritę asteroidai galėjo būti praturtinti tokiu vandeniu. Be to, Saulės vėjo kuriamas vanduo, priešingai nei giliai asteroiduose esantis ledas, vidutiniškai turi mažai neutronų – būtent tokio vandens „trūksta“, norint paaiškinti Žemės vandens izotopinę sandarą.
Beorių kūnų, pavyzdžiui Mėnulio, paviršius ateityje gali tapti svarbiu vandens šaltiniu žmonėms kolonizuojant Saulės sistemą.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.
