Jameso Webbo kosminis teleskopas prieš „Hubble“ – naujasis teleskopas matys iki 100 kartų ryškiau: ar tai bus Hablo pabaigos era? (Foto, Video) ()
NASA James Webb kosminis teleskopas šiuo metu yra pasiruošęs tapti galingiausiu teleskopu kosmose. Bet kaip jo nuotraukos atrodys palyginus su padarytomis „Hubble“?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Hablo kosminis teleskopas į žemą Žemės orbitą buvo paleistas 1990 m. balandžio mėn. Per tris dešimtmečius nuo tada garsioji observatorija išplėtė mūsų požiūrį į kosmosą ir atkreipė mūsų dėmesį į nuostabius jos renkamus vaizdus.
Tai, kas kadaise buvo paslaptinga bedugnė, tapo detalia ir spalvinga visata, o žvaigždes ir galaktikas galėjome pamatyti taip, kaip jų dar nebuvo matyti.
Tačiau James Webb kosminis teleskopas veiks kiek kitaip. Remiantis NASA informaciniais duomenimis, su savo milžinišku auksiniu veidrodžiu ir infraraudonųjų spindulių šviesos stebėjimo įrankiais Webbo teleskopas sukurtas taip, kad „matytų“ objektus, 10–100 kartų silpnesnius nei sugeba tą daryti Hablas.
Ne pakaitinis teleskopas
Webbas dažnai apibūdinamas kaip Hablo pakaitalas arba įpėdinis. Tačiau nepaisant keleto nesklandumų bėgant metams, Hablo mokslo instrumentai vis dar veikia stipriai, o du dideli teleskopai yra skirti stebėti erdvę kartu (nors ir toli vienas nuo kito).
Hablas yra gana arti mūsų žemoje orbitoje, tačiau Webbas keliaus daug toliau, į gravitaciniu požiūriu stabilią vietą, esančią 1,5 milijono kilometrų nuo Žemės, vadinamą Saulės ir Žemės Lagranžo tašku 2 (L2).
Be to, nors Hablas ir Webbas yra dideli kosminiai teleskopai (nors Webbas yra žymiai didesnis), jie iš tikrųjų „mato“ visatą labai skirtingai.
Tačiau, nors Webbo vaizdai bus geresni, jie taip pat bus iš esmės skirtingi, nes abu teleskopai veiks skirtinguose bangos ilgiuose.
Nors Hablas stebi šviesą daugiausia optinių ir ultravioletinių bangų ilgiuose, Webbas sukurtas pirmiausia aptikti infraraudonąją šviesą.
Infraraudonųjų spindulių skirtumai
Hablas gali matyti šviesą, kurios bangos ilgis yra nuo maždaug 200 nanometrų (nm) iki 2,4 mikronų, o Webbo diapazonas sieks nuo 600 nm iki 28 mikronų. Palyginimui, žmogui regimoji šviesa svyruoja nuo 700 iki 400 nm.
Nors Webbas pirmiausia stebi infraraudonąją šviesą, jis vis tiek galės matyti raudoną/oranžinę matomos šviesos spektro dalį. Auksinė veidrodžių danga sugeria mėlyną šviesą iš matomo spektro, tačiau atspindi geltoną ir raudoną matomą šviesą, kuri bus aptikta.
Tęsinys kitame puslapyje:
Nors tai nėra pagrindinė stebėjimo funkcija, Hablas turi galimybę stebėti ir IR spindulius, todėl tokio tipo stebėjimas nėra visiškai naujas. 2013 m. Hablo komanda išleido stulbinamą infraraudonųjų spindulių Arklio galvos ūko vaizdą, kurį kosminis teleskopas užfiksavo minint 22-ąsias jo paleidimo metines.
Infraraudonųjų spindulių galia
Hablas dešimtmečius teikė pasauliui nuostabius vaizdus ir yra panašaus ryškumo kaip Webbas. Webbo kampinė skiriamoji geba arba regėjimo aštrumas bus toks pat kaip Hablo. NASA teigimu, Webbo rezoliucija leistų pamatyti JAV cento dydžio objekto detales, esančias už 40 km.
Nepaisant šio panašumo, Webbas turi daug didesnį veidrodį – 6,5 m pločio, palyginti su 2,4 m Hablo – pažangiausias detektorius ir yra sukurtas taip, kad matytų giliau į infraraudonųjų spindulių spektrą nei Hablas.
Stebėdamas infraraudonuosius spindulius, Webbas leis mokslininkams pamatyti daug toliau į visatos gilumą. Jo didesnis veidrodis taip pat suteikia daugiau paviršiaus ploto šviesai rinkti, o tai leidžia dar toliau žvelgti į erdvę, o tai iš esmės leidžia mokslininkams pažvelgti į ištisų milijardų metų praeitį.
Webbas buvo sukurtas taip, kad galėtų „pamatyti“ pirmąsias žvaigždes ir galaktikas, kurios kada nors susiformavo ankstyvojoje visatoje. Jis gali aptikti objektus, 10 milijardų kartų blankesnius nei blyškiausios žvaigždės, matomos be teleskopo, arba 10–100 kartų blankesnius nei sugeba Hablas.
Webbas turi keturis mokslinius instrumentus, padedančius atlikti stebėjimus: artimųjų infraraudonųjų spindulių kamerą (NIRCam), artimųjų infraraudonųjų spindulių spektrografą (NIRSpec), vidurio infraraudonųjų spindulių instrumentą (MIRI) ir tikslaus orientavimo jutiklį/artimųjų infraraudonųjų spindulių vaizdo kamerą ir beplyšį spektrografą (FGS-NIRISS).
Webbo vaizdo gavimo įrankių rinkinys leis atlikti įvairius mokslinius darbus, pavyzdžiui, stebėti prieš žvaigždes sklindančias egzoplanetas arba nustatyti debesies sudėtį žvaigždžių formavimosi regione
James Webb kosminis teleskopas yra bendras NASA, Europos kosmoso agentūros ir Kanados kosmoso agentūros darbas.
