Naujajame vaizdo įraše, kurį padarė į Saulės vainiką įskridęs NASA zondas „Parker Solar Probe“, pirmą kartą iš arčiau galima pasigrožėti šiais paslaptingais Saulės atmosferos dariniais, pro zondą skriejančiais tarsi tarpžvaigždiniai jonvabaliai.

„Parker Solar Probe“ yra apsaugotas specialia medžiaga, kad galėtų iš arti tyrinėti kaitriąją Saulę, rašoma livescience.com. Zondas pamažu artinosi prie šios žvaigždės ir balandžio mėnesį galiausiai įskriejo į vainiką.

Praėjusį mėnesį paviešintą išsamią šios misijos ataskaitą sudaro ir vaizdo įrašas, kuriame matyti daugybė Saulės atmosferos stulpų, „YouTube“ paskelbtame klipe nurodė Johnso Hopkinso universiteto Taikomosios fizikos laboratorijos darbuotojai.

„Šie dariniai, užfiksuoti zondo prietaisu WISPR („Parker Solar Probe“ plataus lauko kamera), video įraše atrodo kaip aukštyn ir žemyn skrajojantys šviesos žybsniai“, – paaiškino Taikomosios fizikos laboratorijos atstovai. WISPR skirtas elektringųjų dalelių, tokių kaip elektronai, tankiui analizuoti bei Saulės vainiko sandarai tyrinėti.

„Parker Solar Probe“ buvo paleistas į kosmosą, kad padėtų geriau suprasti Saulėje vykstančius fizikinius procesus, o ypač – įminti Saulės vėjo paslaptį. Vadinamasis Saulės vėjas yra elektringųjų dalelių srautas, nuolatos sklindantis iš Saulės. Pasiekusios Žemę, šios dalelės daro didelę įtaką: nuo pašvaisčių susidarymo iki spinduliuotės rizikos astronautams ir palydovams.

Balandžio mėnesį kosminis zondas praskriejo 10 440 000 kilometrų atstumu nuo regimojo Saulės paviršiaus (fotosferos) ir pastebėjo „pseudostulpą“ – vieną iš didžiųjų darinių, matomų Žemėje visiško Saulės užtemimo metu.

„Pseudostulpo kirtimas priminė skrydį į audros centrą“, – pareiškime teigė NASA ir paaiškino, jog toje zonoje „Parker Solar Probe“ užfiksavo ramesnes sąlygas ir mažiau dalelių. Vėliau šį mėnesį „Parker Solar Probe“ vėl praskries netoli Saulės.

Komentarai ()