Atrasta egzoplaneta, kurios atmosfera intriguojančiai panaši į Žemės: kokia yra WASP-189b?  ()

Astronomai ką tik žvilgtelėjo į vienos ekstremaliausių kada nors atrastų egzoplanetų atmosferą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Itin karšta planeta

Egzoplaneta – planeta, esanti už Saulės sistemos ribų. Didelė dalis jų yra negyvenami dujų kamuoliai, panašios į Jupiterį. Darant prielaidą, kad mūsų Paukščių Tako galaktikoje yra 200 milijardų žvaigždžių, vien tik joje potencialiai gali būti apie 11 milijardų tinkamų gyvybei Žemės dydžio planetų, o įskaitant raudonąsias nykštukes, šis skaičius padidėja iki 40 milijardų.

Tokia yra ir WASP-189b. Nors ji visiškai negyvenama (bent jau mūsų supratimu), egzoplaneta WASP-189b yra pirmoji, kurioje mokslininkams pavyko ištirti atskirus atmosferos sluoksnius, kurių kiekvienas pasižymi savita chemine sudėtimi ir savybėmis.

„Anksčiau astronomai dažnai darydavo prielaidą, kad egzoplanetų atmosferos egzistuoja kaip vientisas sluoksnis, ir bandydavo jas taip suprasti“, – „Science Alert“ pasakojo astronomas Jensas Hoeijmakersas, – „Tačiau mūsų rezultatai rodo, kad net intensyviai apšvitintų milžiniškų dujinių planetų atmosferos turi sudėtingą trimatę struktūrą.“

WASP-189b priklauso vienam iš labiausiai intriguojančių egzoplanetų pogrupių – karštiesiems Jupiteriams. Šie ekstremalūs pasauliai yra dujiniai milžinai – tokie kaip Jupiteris – tačiau aplink savo žvaigždę jie skrieja itin artimomis orbitomis. Dėl to temperatūra juose labai aukšta.

Pagal dabartinius planetų formavimosi modelius dujinės milžinės negali susiformuoti taip arti savo žvaigždės, nes gravitacija, radiacija ir intensyvūs žvaigždės vėjai turėtų neleisti dujoms susikaupti, tačiau iš beveik 5000 iki šiol patvirtintų egzoplanetų daugiau nei 300 gali būti karštieji Jupiteriai. Taigi, sužinojus daugiau apie šiuos pragaro pasaulius, turėtų paaiškėti daugiau apie planetinių sistemų dinamiką, rašoma „Science Alert“.

WASP-189b, esanti maždaug už 322 šviesmečių, yra maždaug 1,6 karto didesnė už Jupiterį ir aplink savo žvaigždę skrieja pašėlusiu 2,7 dienos periodu, rašoma tyrime. Ta žvaigždė yra jauna ir karšta, o tai reiškia, kad WASP-189b paviršiaus temperatūra siekia iki 3200 laipsnių Celsijaus dienos pusėje, taigi planeta yra karštesnė už kai kurias žvaigždes.

 

 

Be to, tai viena ryškiausių žinomų tranzitinių egzoplanetų, t. y. ji skrieja tarp mūsų ir savo žvaigždės. Dėl to ji labai patraukli atmosferos tyrimams.

„Jos atmosferoje esančios dujos sugeria dalį žvaigždės šviesos, panašiai kaip ozonas sugeria dalį Saulės šviesos Žemės atmosferoje. Naudodami HARPS [ESO La Silla observatorijoje esantį didelio tikslumo radialinio greičio planetų paieškos prietaisą] galėjome nustatyti atitinkamas medžiagas“, – tyrime rašė mokslininkai.

Kaip dažnai pasitaiko karštuosiuose Jupiteriuose, tarp šių dujų buvo sunkiųjų metalų garų. WASP-189b atmosferoje dreifuoja dujinės geležies, titano, chromo, magnio ir mangano debesys.

 

 

Įdomu tai, kad tyrėjai taip pat aptiko titano oksido pėdsakų, kuris anksčiau niekada nebuvo įtikinamai aptiktas egzoplanetos atmosferoje, teigė mokslininkai. Titano oksidas Žemėje gamtoje aptinkamas retai, tačiau WASP-189b planetoje jis gali padėti formuoti atmosferą.

„Titano oksidas sugeria trumpųjų bangų spinduliuotę, pavyzdžiui, ultravioletinę spinduliuotę“, – sakė astrofizikas Kevinas Hengas, – „Todėl jo aptikimas gali rodyti, kad WASP-189b atmosferoje yra sluoksnis, kuris sąveikauja su žvaigždžių spinduliuote panašiai kaip ozono sluoksnis Žemėje.“

Akivaizdu, kad artimiausiu metu į WASP-189b keliauti neketiname. Net jei taip ir nutiktų, gyvybė, kokią ją pažįstame, žlugtų dar prieš mums nusileidžiant, tačiau tyrimai vis tiek yra svarbūs gyvybės paieškoms. Tai naujas etapas tiriant egzoplanetų atmosferas, kuriose greičiausiai pastebėsime nežemiškos gyvybės požymių.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(7)
(4)
(3)

Komentarai ()