Vietoj erdvėlaivių termoizoliacinių šarvų – galingas magnetinis laukas
(13)
Europos kosmoso agentūra (ESA), bendradarbiaudama su kompanija „EADS Astrium“ bei Vokietijos aerokosminės pramonės tyrimų centru DLR kuria naują šiluminės apsaugos technologiją, kuri būtų panaudota į Žemės atsmosferą grįžtančių kosminių aparatų apsaugai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Iš kosminės kelionės į Žemės atmosferą grįžtantys erdvėlaiviai patiria ekstremalias temperatūrų perkrovas. Dėl trinties tarp erdvėlaivio korpuso ir atmosferos dujų labai sparčiai kyla paviršinė temperatūra ir dujos tiek įkaista, jog susidaro plazma. Nenaudojant apsauginio termoizoliacinio sluoksnio, toks erdvėlaivis per kelias akimirkas susprogtų – panašiai kaip į Žemės atmosferą įskrieja vidutinio dydžio meteoritai.
Kol kas yra taikomos dviejų tipų apsaugos technologijos. Vienu atveju naudojamos medžiagos, kurios nuo per didelės temperatūros palaipsniui dega, tačiau apsaugo vidinį erdvėlaivio korpusą nuo perkaitimo. Kitu atveju naudojamos izoliuojančios medžiagos – pavyzdžiui NASA šatlų korpusai yra padengti tokiomis termoizoliacinėmis plokštelėmis.
Tačiau abu apsaugos būdai turi savų trūkumų ir reikalauja kruopštaus viso korpuso padengimo, priešingu atveju gali įvykti avarijos. Todėl mokslininkai dairosi kitų problemos sprendimo būdų. Vienas iš jų - vietoj įprastų paviršinių termoizoliacinių medžiagų panaudoti kosminį aparatą „apgaubiantį“ galingą magnetinį lauką, neleisiantį įkaitusiai plazmai prisiliesti prie aparato korpuso paviršiaus.
Teorinis apsaugos modelis jau sukurtas ir mokslininkai planuoja atlikti realų eksperimentą. Tam bus panaudotas testinis gelbėjimosi modulio „Volan“, pritvirtintas prie raketos nešėjos, kuri bus paleista iš Rusijos povandeninio laivo.
Mokslininkai ketina panaudoti superlaidumo būsenoje esančią induktyvinę ritę, kurią pritvirtins prie kosminio aparato priekio. Ritė turės sukurti stiprų apsauginį magnetinį lauką. Jam sukurti ir palaikyti reikalinga valdymo schema ir maitinimo blokai bus patalpinti „Volan“ modulio viduje. Į kosmosą jį nuskraidins raketa nešėja „Volna“, paleista iš povandeninio laivo. „Volna“ turės skristi balistine trajektorija, o besileisdamas aparatas įskris į atmosferą su greičiu Mach 21 (beveik 25 000 km/h) ir po to nukris Kamčiatkos rajone.
Gauti tyrimų rezultatai leis įvertinti šio metodo realias galimybes ateities kosminių laivų apsaugai.